Išlaidos – didžiausios per dvejus metus
Lenkijos statistikos biuro duomenimis, pastaruoju metu stebima, jog lietuviai Lenkijoje išleidžia vis daugiau pinigų.
Štai dar prieš pandemiją lietuviai pas kaimynus išleisdavo itin apvalias sumas – 2019 III ketv. buvo apsipirkta už 453 mln. zlotų, kas yra maždaug 96,43 mln. Eur.
Pasauliui pradėjus kalbėti apie pandemiją, 2020-ųjų pradžioje, išleidžiamų pinigų sumos krito. 2020 I ketv. Lenkijoje lietuviai apsipirko už 268 mln. zlotų (57,05 mln. Eur)
Kovo 16 dieną įvestas karantinas itin paveikė ir lietuvių keliones į užsienį. 2020 II ketv. buvo išleista vos 200 mln. zlotų, kas yra 42,57 mln. Eur.
2021 III ketv. lietuvių išlaidos ženkliai šoktelėjo ir jau siekė 312 mln. zlotų, arba 66,42 mln. Eur.
Naujausiais duomenimis, 2022-ųjų II ketv. lietuviai Lenkijoje apsipirko už 367 mln. zlotų, kas yra 76,13 mln. Eur. Šis skaičius yra didžiausias per pastaruosius dvejus metus.
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas laidoje „Delfi tema“ kalbėjo, kad banko duomenys rodo ir naujesnes tendencijas.
„Teko matyti lapkričio mėnesio atsiskaitymus kortelėmis Lenkijoje.
Šių metų lapkritį buvo išleista apie 80 proc. daugiau nei lapkritį prieš metus. Panašus pokytis buvo ir spalio mėnesį.
Augimas yra, bet reikia nepamiršti, kad praėjusiais metais norint patekti į Lenkiją reikėjo būti pasiskiepijus ir panašiai“, – teigė jis.
Dabar, kaip svarstė, mes tikriausiai grįžtame į priešpandeminį lygį“, – sakė ekonomistas.
Kai kas – iki 50 proc. pigiau
Kainų lyginimo portalo „Pricer.lt“ vadovas Arūnas Vizickas teigė pats neseniai grįžęs iš Lenkijos Suvalkų miesto.
„Yra eilės patekti į parduotuves. Išeina vienas, tada patenka kitas. Prie kasos visi daugiau atsiskaito grynaisiais pinigais. Pardavėjai moka lietuviškai, kai kur kainos pateikiamos irgi dviguba kalba“, – teigė jis ir aiškino, kad lietuviai dažnai apsipirkti atvyksta ir iš toliau.
„Žmonės ten perka blokais, užpildo pilnas bagažines“, – tikino jis.
Kalbėdamas apie kainas A. Vizickas skaičiavo, kad jos Lenkijoje pigesnės iki 50 proc.
„Ir šviežia mėsa, ir pieno produktai, ir kosmetika, ir žaislai, ir saldumynai, alkoholis.
Sakyčiau, net nereikėjo per daug atsirinkinėti, kad pamatytum skirtumus. Buvo, kad galiojo toks supratimas, kad Lenkijoje kainos tokios, kaip pas mus su akcija. Bet mes palyginome, kad vis tik ten yra dar žemesnės nei pas mus su akcija.
Mes net pasižiūrėjome, kad Vokietijoje kai kas yra pigiau nei pas mus su akcija. Galbūt ne visi produktai, mes žiūrėjome tik atskirus produktus, tokius, kai konservuoti gaminiai, saldumynai ir priėjome tos išvados, kad mes jau galime didžiuotis, kad mes jau judame link Šveicarijos, tampame prabangia šalimi“, – lygino jis ir aiškino nematęs, kad Lenkijoje būtų brangesnių produktų nei Lietuvoje.
„Bet kalbant apie žaislus, tai jų kainos yra iki 50 proc. pigesnės.
O kava, tarkime, kuri pas mus pardavinėjama už 11 Eur, Lenkijoje kainuoja apie 6 Eur“, – kainas lygino A. Vizickas.
Pricer.lt atstovas tikino, kad dažnas lietuvis dabar į Lenkiją vyksta ir dovanų.
„Būna pigiau ir 50 proc., ir 50 Eur. Yra akcijos, kur du perki, o trečias žaislas nemokamai. Tie žaislai ne kinietiški, o žinomi, kaip „Barbie“, „Lego“, – teigė jis.
A.Vizickas skaičiavo, kad vykti į Lenkiją lietuviams apsimoka ir iš tolesnių miestų, ne tik pasienio.
„Nuvažiuoti 100 km maždaug reikia 10 litrų, priklausomai nuo automobilio. Investicija kelionę – ji yra, bet dažnas sako, kad aš nuperku vieną žaislą ir man kelionė jau atsipirko. Bet visi ten perka blokais, pilnas bagažines. Atvažiuoja netgi su priekabėlėmis arba mikroautobusais“, – sakė jis.
Kainų skirtumus lemia keli dalykai
Ekonomistas T. Povilauskas tikino, kad kainų Lietuvoje ir Lenkijoje skirtumui įtakos turi ne vienas dalykas.
„Iki 2021 m. kainų skirtumas tarp šalių buvo maždaug 15-20 proc. kalbant apie maisto produktus. Didžioji dalis skirtumo atėjo dėl to, kad skiriasi PVM tarifas, kuris pas mus 21 proc., o iki antiinfliacinio paketo Lenkijoje buvo lyg ir 5 proc. Tai skirtumas – 16 proc.
Bet supraskime, kad Lenkija yra pigiausia šalis po Rumunijos ir Bulgarijos pagal maisto kainas. Tai mes lyginamės su viena pigiausių šalių Europoje“, – sakė jis.
„Dabar Lietuvoje maisto infliacija yra apie 34 proc., o Lenkijoje – 22 proc. Skirtumas -12 proc. Todėl dabar, jei žiūrėti vidurkį, tas kainų skirtumas ir gali būti apie 30 proc.
Jis atsiranda tiek iš PVM mokesčio, taip pat Lenkijoje rinka yra labai didelė, dotuojamas žemės ūkis, yra didžiuliai paukštynai, kiaulininkystės ūkiai, daržovių, vaisių ūkiai.
Kalbant apie maisto produktus, pirkimus iš didžiųjų korporacijų, lenkai juos nusiperka daug pigiau negu sugebame įsigyti mes, lietuviai. Kodėl? Gal dėl to, kad esame maži. Taip pat ir algos Lietuvoje yra 12-15 proc. didesnės negu Lenkijoje.
Tai – visa krūva priežasčių“, – tikino T. Povilauskas ir teigė, kad visgi galutinį atsakymą dėl kainų, jeigu vyksta apsipirkti kitur, duoda pats pirkėjas.
„Čia į tai turi reaguoti prekybininkai, nes jiems labiausiai skauda <...>, kuo daugiau pardavimų bus Lenkijoje, tuo mažiau liks jiems“, – sakė ekonomistas.
A.Vizickas pridūrė, kad Lenkijoje yra ir daugiau prekybos formatų, kokių Lietuvoje neturime, kas taip pat gali lemti mažesnes kainas.
„Yra labiau palaikomi ir smulkieji ūkiai“, – teigė jis bei vardijo esančias ir mažesnes maisto prekių parduotuves, kurios sėkmingai konkuruoja su didžiosiomis.
„Įtakos turi ir PVM, kuris papildomai pritraukia labai daug vartotojų ir yra kaip investicija“, – teigė A. Vizickas.
Asociacija: Lietuvoje kainas pučia prekybininkai
Lietuvos pieno gamintojų asociacijos prezidentas Jonas Vilionis pasakojo, kad didžioji kainos dalis atitenka ne kam kitam, kaip prekybininkams.
„Dabar mums pieno kainos krinta. Praėjusį mėnesį krito 2 centais, dabar dar 3-4 centais, o, pažiūrėkite, į prekybos tinklus. Ar ten pieno produktų kainos mažėja? Ne. Jie visad sureaguoja kažkur po dviejų mėnesių.
Prekybininkui padėti litrą pieno į lentyną didelių išlaidų nereikia, o mums, pieno gamintojams, reikia išauginti gyvulius, pašerti juos, mokėti už elektrą, yra ir visokie kiti pabrangimai.
Lietuvoje didžiausia bėda tai, kad mes prekybos tinklų turime, kaip Vokietija, dar dukart daugiau, bert jie didžiausią dalį pasiima iš ūkininkų, perdirbėjų“, – teigė J. Vilionis ir lygino, kad lenkai prekybininkams neleidžia turėti tokių didelių maržų.
„Mes su jais (prekybininkais-red.) kalbame, jie sako, kad brangi darbo jėga, šaldytuvai ir tt.“, – pridūrė atstovas.
Kitąmet – geros naujienos
T. Povilauskas tikino, kad žaliavinio pieno kainos jau pradėjo kristi, o pieno produktų kainos pasaulyje jau pradėjo judėti į apačią.
„Yra ženklų, kad žemės ūkio produkcija pradėjo pigti ir tai ateis ir į galutinę mažmeninę kainą, bet ateis antrą ar trečią kitų metų ketvirtį.
Galvojame, kad pagrindiniu scenarijumi kitų metų antrą ar trečią ketvirtį jau galime pamatyti kai kurių maisto prekių pigimą“, – teigė ekonomistas.