Dar pavasarį Lietuvos jaunimo nedarbo rodikliai buvo vieni iš blogiausių Europoje. Bet pastarųjų mėnesių Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, Lietuvos jaunimo nedarbas mažėjo sparčiau nei ES ir per metus susitraukė 7,5 procentiniais punktais.
Nuo 2011 iki 2012 m. rugsėjo ES statistikos agentūros duomenimis, jaunimo nedarbas sumažėjo nuo 31,4 iki 26,0 proc. – t.y. 5,4 proc. punkto. Nuo ES vidurkio – 22,8 proc. – jaunimo nedarbo rodiklis yra nutolęs per 3 pozicijas, t.y. 11-oje šalių šis rodiklis yra didesnis nei Lietuvoje, 15-oje – mažesnis. Prasidėjus sunkmečiui, jaunimo nedarbas išaugo dvigubai. 2008 m. jaunųjų bedarbių buvo registruota 38,7 tūkst., 2009 m. – jau 79,6 tūkst. 2010 ir 2011 m. jaunimo padėtis darbo rinkoje stabilizavosi ir pamažu pradėjo gerėti: bedarbių jaunuolių užregistruota atitinkamai 73,9 tūkst. ir 64,1 tūkst.
Lietuvos darbo biržos duomenimis, spalio 1 d. buvo įregistruota 27,3 tūkst. jaunų bedarbių iki 25 metų – 2,5 tūkst. mažiau nei prieš mėnesį arba 3,7 tūkst. mažiau nei 2011 m. spalio 1 d., kai buvo įregistruota 31 tūkst. jaunų bedarbių. Tai sudaro 13,5 proc. visų bedarbių. Registruotas jaunimo nedarbas spalio 1 d. sudarė 6,6 proc. šalies 16–24 m. gyventojų. Darbo biržoje tarp registruotų jaunų bedarbių absolventai 2008 m. sudarė 7,6 tūkst., 2009 m. – 18,7 tūkst., 2010 m. – 21,5 tūkst., 2011 m. – 19,9 tūkst.
Viena iš svarbiausių priežasčių, dėl kurių jauni žmonės gana sunkiai įsitvirtina darbo rinkoje, yra ta, kad jie neturi darbo patirties. „Atgimimas“ pakalbino personalo administratorius, įdarbinimo agentūrų specialistus ir jaunimo organizacijų atstovus, klausinėdamas, ar gerėja bedarbių jaunų žmonių padėtis, kaip ieškotis darbo žmogui, neturinčiam darbo patirties, kaip prisistatyti darbdaviui ir parašyti gerą gyvenimo aprašymą.
Pokyčiai jau vyksta
L.Senkutė pabrėžė, kad kol kas daugiau priemonių įgyvendino ne pati valstybė, o įvairūs kiti sektoriai: „Taigi kol kas trūksta ryžto imtis daugiau esminių sprendimų. O pagrindinė mintis – jaunimo nedarbas nėra katastrofa. Neneigiu, kad tai yra didelė bėda, tačiau neišmintinga šiandien telktis tik į jaunimo nedarbą ir į šalį nustumti kitus rūpesčius. Nes, anksčiau ar vėliau, dabar nesprendžiamos problemos iškils ir turėsime panašią padėtį. Reikia kompleksinio požiūrio į visą padėtį.“
Nenuvertinti savo sugebėjimų ir tobulėti
Paklausta, kaip siūlytų išsilavinusiam jaunimui, sėdinčiam be darbo, neprarasti savo kvalifikacijų, L.Senkutė teigė, kad klausimas sudėtingas jau vien dėl to, kad kiekvienas jaunas žmogus savaip vertina padėtį:
„Tačiau viena iš galimybių – įsitraukti į savanorišką veiklą. Čia galima ne tik neprarasti, tačiau kartais ir kelti kvalifikaciją. Kita galimybė – įvairūs verslumo ugdymo projektai ir programos. Tiesa, jų yra labai įvairių ir kokybė taip pat labai skiriasi, tačiau, šiaip ar taip, labai verta apsvarstyti savo verslo kūrimo galimybę ir nepatingėti pasinaudoti siūloma pagalba.
Čia svarbu ir nepasiduoti susidūrus su pirmomis kliūtimis. Viena iš esminių klaidų, kurias daro jaunimas, ieškodamas darbo, yra savo galimybių ir gebėjimų neteisingas vertinimas. Be abejonės, labai svarbu nenuvertinti savo sugebėjimų, tačiau turbūt neretai jauni žmonės, ieškodami darbo, kiek pervertina savo sugebėjimus ir dėl to stipriau nusivilia darbo neradę. Kitas dalykas – vadinamųjų lengvųjų įgūdžių (angl. „soft skills“), kurie apima kalbų mokėjimą, komunikacijos įgūdžius ir pan., trūkumas. Bet tokius įgūdžius gali patobulinti įsitraukęs į jaunimo organizacijų, įvairių iniciatyvų veiklą, kai turi išbandyti įvairias veiklas ir taip tobulėti.“
Neturi patirties? Pabrėžk motyvaciją
Karolis Blaževičius, UAB „Indigroup“ vadovas, paklaustas, kaip prisistatyti darbdaviui, jei neturi darbo patirties, teigė, kad tokiu atveju yra būtina pabrėžti savo motyvaciją: „Jei neturi patirties, privalai sveikai ir svariai motyvuoti, kaip tobulėsi savo būsimame darbe. Taip pat turi rasti tai, kas galėtų bent kiek atsverti patirtį ir kartu su motyvacija sudaryti kuo stipresnį įspūdį.“
Ar svarbu, kaip būsi apsirengęs, eidamas į darbo pokalbį? K.Blaževičius mano, kad nesuklystų kandidatai, pasirinkę oficialią ir dalykišką aprangą: „Bet, jei neturi tokios aprangos arba negali jos vilkėti, turi rinktis minimalistinio stiliaus drabužius. Marškinėliai neturėtų būti labai ryškių spalvų, taip pat ant jų neturi būti jokių didelių užrašų. Pirma, eidami į pokalbį neturite nustebinti savo išvaizda, antra, turite ja nesusigadinti įvaizdžio. Tinkamiausi žodžiai aprangai – skoningas neutralumas. Kitas dalykas – bendraujant su aukštesnio lygio vadovais, kaip ir programuojant, reikia turėti patirties. Jei žmogus jos neturi, jam gali būti nelengva. Svarbiausia einant į pokalbius – mokymasis. Mokykitės iš klaidų ir tobulėkite – nagrinėkite savo elgesį, judesius, kalbos toną. Kalbant su vadovu jokiu būdu nereikia parodyti, kad tai yra kasdienis pokalbis. Susikaupimas ir itin pagarbus bendravimas būtinas, tačiau baimę įveiksite tik tuomet, jei jausite pašnekovo palaikymą. Jei palaikymo nebus, padės tik pasitikėjimas savimi, kurį lemia patirtis.“
Kas gąsdina darbdavius
Pašnekovo žodžiais, gyvenimo aprašymo tikslas – atkreipti dėmesį naudingu turiniu. Tad ieškoti ypatingų spalvos elementų, esė prisistatymo, skambių epitetų nereikia: „Jei darbo skelbimą atitinkate, jūsų gyvenimo aprašymas bus pastebėtas. Jei atitinkate iš dalies, paaiškinkite, kad tikrai esate motyvuotas motyvaciniame laiške. Jei neatitinkate, nebandykite atkreipti dėmesio pašaliniais būdais, nes tikriausiai būsite nesuprastas.“
K.Blaževičius pabrėžė, kad prisistatymas gyvenimo aprašyme turi būti ne ilgesnis negu trys vidutinio ilgumo sakiniai: „Reikėtų nepamiršti, kad tikrasis prisistatymas yra rašomas motyvaciniame laiške. Jei gyvenimo aprašymą siuntęs asmuo turi įvairiapusės patirties, tai ne visais atvejais yra naudinga darbdaviui. Pvz., jei kandidatas turi dvejus metus klientų aptarnavimo patirties, dvejus metus – programavimo patirties ir dvejus metus – dizaino kūrimo patirties, reikia pabrėžti ir detaliau paaiškinti būtent tą patirtį, kuri yra reikalinga konkrečiam darbo pasiūlymui. Kitas patirtis aprašykite minimaliai. Neteisinga manyti, kad gyvenimo aprašymas negali būti minimaliai pritaikomas kiekvienam darbo pasiūlymui. Jei turite, ką pridėti, pridėkite. Be to, darbdavius gąsdina tokie dalykai, kaip penkios darbovietės po tris mėnesius. Tokiu atveju nejučia pradedama galvoti apie didelį nelojalumą darbovietei. Jei priežastys dėl išėjimo iš trumpų darboviečių yra aiškiai suvokiamos, įkelkite trumpą išėjimo priežasties paaiškinimą (paaiškinkite ne daugiau kaip vienu sakiniu).“
Apie savo privalumus ir rekomendacijas
K.Blaževičiaus manymu, darbdaviams gali užkliūti ir per detalus savaime suprantamų dalykų aiškinimas: „Pvz., šiais laikais paprasčiausiai tuščiažodžiausite, jei savo gyvenimo aprašyme nurodysite, kad mokate naudotis „Internet Explorer“ įrankiais. Todėl turėtumėte pabrėžti tokias programas kaip „Corel Draw“, „AutoCad“, „Microsoft Excel“ ir pan. Jei pabrėžiate, kad mokate naudotis elementariomis programomis, vadinasi, išskirtinai vertinate tuos įgūdžius, kurie dabar jau yra savaime suprantami. Tai rodo neprofesionalumą. Kita vertus, jei užsienio kalba mokate 10 frazių ir suskaičiuoti iki 20, jokiu būdu nerašykite, kad ją mokate silpnai. Pokalbio metu, jei nieko neatsakysite, būsite įvertintas itin neigiamai.“
Kiek žmogui, ieškančiam darbo, gali padėti rekomendacijos? K.Blaževičiaus žodžiais, rekomendacijos padeda visuomet, jei rekomendaciją parašęs asmuo jokiais giminystės ryšiais nėra susijęs su kandidatu: „Tikroji rekomendacija vadinama ta rekomendacija, kai galimas darbdavys paprašo kandidato pateikti kontaktus kartu su juo dirbusių, tačiau rekomendacijų dar nepateikusių asmenų. Nešališkas ir nesurežisuotas pokalbis su buvusiu kandidato kolega yra labiau vertinamas nei savo nuožiūra pateikta rašytinė rekomendacija. Profesionalus darbdavys vertina neigiamos rekomendacijos pagrįstumą ir teigiamos rekomendacijos galimą naudą. Nepagrįstai neigiama rekomendacija profesionaliam darbdaviui didelės įtakos priimant sprendimą neturės.“
Gyvenimo aprašymas – tai ne laiškas
Milda Jankauskienė, Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausioji specialistė, pabrėžė, kad svarbiausia, jog gyvenimo aprašymas būtų aiškus, suprantamas ir be klaidų:
„Reikėtų pabrėžti turimą patirtį, profesines ir asmenines kompetencijas. Darbdaviui svarbu, kokią pridėtinę vertę jo bendrovei kandidatas gali kurti. Be to, darbdavys, gaudamas keliolika ar keliasdešimt gyvenimo aprašymų, jiems peržiūrėti neturi daug laiko, todėl vertėtų gerai apgalvoti, ką rašyti ir ko – ne, kas sudomintų darbdavį bei kas parodytų kandidato išskirtinumą. Gyvenimo aprašymo nereikėtų perkrauti detalėmis ar su siūloma pozicija visiškai nesusijusiomis anksčiau vykdytomis veiklomis. Dažnai pirmąjį įspūdį sugadina ir galimybę įsidarbinti atima netinkamas el. pašto adresas ar nekorektiška nuotrauka. Čia nebūtini griežti rėmai, tačiau gyvenimo aprašymas – tai ne laiškas senam bičiuliui. Turi būti laikomasi elementarių kultūros, mandagumo, estetikos ir etiketo principų. Pažymėtina, kad gyvenimo aprašymai gali būti įvairūs – pradedant standartizuotais, tokiais kaip „Europass“, baigiant žaismingais, neformaliais, kūrybiškai apipavidalintais. Tai net gali būti ir Vakarų šalyse vis labiau populiarėjantys, ir Lietuvoje kelią besiskinantys būdai: kandidatą pristatanti svetainė internete ar vaizdo filmas. Nėra vienos taisyklės, kurį variantą pasirinkti, tačiau dažniausiai nesuklysti pasirenkant siunčiamo gyvenimo aprašymo formą padeda pats darbo skelbimo turinys, įstaigos tipas ir pavadinimas, vieša reputacija bei informacija, pateikiama įstaigos interneto svetainėje.“
Jaunimas turi dalyvauti savanorystės veikloje
M.Jankauskienė pabrėžė, kad darbdaviai, didindami veiklos efektyvumą ir konkurencinį pranašumą, vis dažniau investuoja laiką ir pinigus į žmogiškuosius išteklius, geros, motyvuojančios darbo atmosferos kūrimą:
„Tai, žinoma, brangu, turint galvoje ir tai, kad naujam darbuotojui prireiks laiko, kol jis pradės dirbti kuo produktyviau. Dažna personalo kaita – nepageidaujamas, finansinius ir laiko resursus eikvojantis bei veiklą stabdantis reiškinys. To išvengti padeda įstaigos vertybes atitinkančio motyvuoto specialisto atranka. Rekomendacijos, ypač tai aktualu specialistams, pretenduojantiems į aukštesnes pareigas, gali būti vienas įrodymų, privalumų, pagrindžiančių kandidato tinkamumą darbui. Jei darbo patirties, ypač pradedant darbinę veiklą, yra mažai, patariama pabrėžti turimas kompetencijas ir jų galimą naudą darbdaviui. Jaunimui rekomenduojama aktyviai dalyvauti jaunimo organizacijų, studentų atstovybių, savanorystės veiklose ir šią patirtį minėti darbdaviui siunčiamuose gyvenimo aprašymuose.“