Latvijoje PVM daržovėms yra 16 proc. mažesnis nei Lietuvoje, bet tai nereiškia, kad toks pats yra ir kainų skirtumas parduotuvėse.
Kainų stebėtojas užfiksavo keturias prekes, kurios Latvijoje yra kur kas pigesnės nei pas mus Lietuvoje tame pačiame prekybos tinkle.
Brokoliai Latvijoje kainuoja 90 centų, o lietuviai moka 1,3 Eur. Mandarinų kilogramas Latvijoje – 1 Eur, o pas mus 1,2 Eur.
Vynuogių kilogramo kaina skiriasi 30 centų, o obuolių – 4 centais.
„Pigiau išėjo analogiškos prekės Latvijoje nuo 8 iki 45 proc.“, – sakė ir Pricer.lt atstovas Petras Čepkauskas.
Kodėl Lietuvoje dalies daržovių antkainis didesnis nei Latvijoje, net pranoksta PVM, P. Čepkauskas turi paaiškinimą – pas kaimynus – aktyvesnė konkurencija.
Per 10 šių metų mėnesių maisto kainos Lietuvoje kilo 32,6 proc. Europos Sąjungoje tai didžiausias šuolis po Vengrijos.
„Tame krepšelyje, įtaką, 8,6 proc., turėjo pieno produktų kainos, 6 proc. – mėsos kainos, 4,7 proc. duonos ir grūdų kainos“, – teigė Žemės ūkio ministerijos ekonominės analizės skyriaus vedėjas Evaldas Pranckevičius.
Anot ekonomistų, ne visų produktų kainoms kilti yra objektyvių priežasčių.
„Turbūt mes matėme ir tokių subjektyvių, ne visai pagrįstų maisto kainų šuolio priežasčių, susijusių su tuo, kad buvome didelio neapibrėžtumo kontekste“, – sakė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Dauguma maisto produktų brango, nes brango žaliavos, energetika. Dėl karo Ukrainoje ir sankcijų Rusijoje keitėsi tiekėjai.
N. Mačiulio teigimu, dalis verslininkų kėlė kainas į priekį, nė nežinodami, kokie bus kaštai.
„Pirmą šių metų pusmetį ir vasarą galimai daugelis įmonių norėdamos apsidrausti nuo tų netikėtų kainų šuolių ir žaliavų trūkumo pakėlė kainas daugiau negu to reikalavo sąnaudų pabrangimas“, – teigė jis.
„Norfa“ vadovas Dainius Dundulis aiškino, kad prekybos tinklas kaip tik bando kompensuoti kainų kilimą.
„Mūsų antkainis sumažėjęs 5 proc. nuo antkainio sumos. Tai dėl to, kad kai kyla kainos mes stengiamės kažkiek kompensuoti tą kilimą“, – sakė prekybos tinklo vadovas.
Maisto pramonė skaičiuoja pernai netekusi 80 proc. pelno, o šiemet dar prasčiau. Pirkėjams, esą, kaip tik vėluoja, nes tiekėjai jas perskaičiuoja tik kartą ar tris per metus.
„Kalbėti, kad kažkas bando be argumentų (kelti kainas-red.), turėtų būti labai išskirtinis ir neturėti pakaitalų, kad be argumentų sugebėtum paimti ir pakelti kainas“, – sakė Lietuvos maisto pramonės valdybos pirmininkas Mindaugas Snarskis.
Per metus saulėgrąžų aliejus brango 40 proc., nes sutriko aliejaus tiekimas iš Ukrainos. Pieno kaina šiemet kilo 50 proc., bet čia logiškų priežasčių kainų stebėtojai neranda.
„Nepalaikėme smulkiųjų, nesubsidijavome. Karvių skaičius mažėjo, ūkių mažėjo ir mes kelis metus iš eilės turime po 5 proc., kad pieno gavyba krinta, krinta.
Pieno mažiau – kainuoja brangiau“, – aiškino P. Čepkauskas.
Aktyviau stebėti, kas vyksta su kainomis, konkurencijos taryba negali, infliacija – įprastas ekonomikos reiškinys.
„Kainų kelti niekad nedraudžia, galima kelti kainas vien tik todėl, kad norisi pakelti“, – teigė konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas.
Tačiau taryba stebi, ar tarp konkurentų nevyksta susitarimai dėl kainų ir ar įmonės neužims per daug rinkos. Tokių tyrimų pradėti – 7.
“<…> pernai metais nustatėme kartelinį susitarimą dėl maisto tiekimo mokykloms, darželiams“, – teigė jis.
Anot ekonomistų, konkurencija Lietuvoje ir taip arši, tačiau padėtų daugiau analizės, dėl kokių priežasčių maistas brangsta.
„Kokios yra kainų pokyčių priežastys, kiek tai lėmė žaliavos, kiek energijos ištekliai, kiek darbo sąnaudų kilimas“, – sakė N. Mačiulis.
Ekonomistas prognozuoja, kad kitąmet maisto kainos jau turėtų mažėti, nes tai lems mažesnė pirkėjų paklausa.