Finansų ministerija yra užregistravusi Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo projektą, kurio tikslas – mažinti darbo jėgos apmokestinimą mažas ir vidutines pajamas gaunantiems asmenims, taikant didesnį maksimalų neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) už 2023 ir vėlesnius mokestinius metus.
Tiems gyventojams, kurių mėnesio pajamos neviršija 1926 eurų (maždaug vieno 2023 metams projektuojamo vidutinio darbo užmokesčio), siūloma už 2023 metus taikyti didesnį, nei šiuo metu galioja, maksimalų mėnesio NPD – 625 eurų.
Skaičiuojama, kad priėmus pakeitimus, asmens, uždirbančio minimalią mėnesinę algą, mėnesio pajamos į rankas padidėtų 83,55 euro (įskaitant ir pačios MMA didėjimo poveikį), uždirbančio 1 tūkst. eurų asmens pajamos padidėtų 21,92 euro, o uždirbančio 1926 eurus ir daugiau – nesikeistų.
„Delfi“ skaičiuoklėje reikia įvesti savo darbo užmokestį popieriuje.
Šiuo metu atlyginimams iki 1704 eurų taikoma NPD formulė 540 – 0,34* (darbo užmokestis – 730). Ministerija siūlo, kad kitais metais ji atrodytų taip: 625 – 0,42*(DU-840).
Iš viso atlyginimo atėmus NPD ir pritaikius 20 proc. tarifą sužinome biudžetui sumokamą gyventojų pajamų mokestį. Nuo atlyginimo taip pat mokamos privalomojo sveikatos (PSD) ir valstybės socialinio draudimo (VSD) įmokos, atitinkamai – 6,98 proc. ir 12,52 proc.
Didesniems nei 1704 eurų atlyginimams taikoma kita NPD formulė – 400 – 0,18*(DU – 642). Kitais metais jos taikymo riba turėtų būti padidinta iki 1926 eurų.
Iš bruto atlyginimo atėmus sumokėtą GPM, PSD ir VSD įmokas, likutis išmokamas darbuotojui į rankas, tai – neto atlyginimas.
Papildomi aspektai
Reikia pastebėti, kad galutinis į rankas išmokamas atlyginimas konkrečiam asmeniui gali priklausyti dar nuo kelių papildomų veiksnių. Vienas jų – ar asmuo kaupia antros pakopos pensijų fonde, nes dėl to 2,7 ar 3 proc. pajamų gali būti skiriama tam.
Dar vienas aspektas – asmens darbingumo lygis. Turint mažesnį nei 100 proc. darbingumą, gali būti taikomas didesnis NPD. 2022 metais – 810 arba 870 eurų, o 2023 metais – 935 arba 1005 eurai.
Daugiau nei 60 vidutinių darbo užmokesčių per metus (2022 metais – 8520 eurų/mėn., 2023 metais – 9630 eurų/mėn.) uždirbantiems asmenims šią ribą viršijančiai daliai taikomas 32 proc. GPM tarifas.
Lietuvoje 2022 metų antrąjį ketvirtį vidutinis darbo užmokestis popieriuje siekė 1780,5 euro, į rankas – 1116,2 euro.
„Sodros“ duomenimis, Lietuvoje yra 1,165 mln. dirbančių. 139,6 tūkst. uždirba iki 730 eurų (MMA), 81,3 tūkst. 731–800 eurų, 55,5 tūkst. – 801–900 eurų, 59,6 tūkst. – 901–1000 eurų.
1001–1300 eurų uždirba 199 tūkst. asmenų, 1301–1600 eurų – 160,1 tūkst., 1601–2000 eurų – 157,4 tūkst.
2000–3000 eurų atlyginimus gauna 188,3 Lietuvos gyventojų, 3001–4000 eurų – 63,8 tūkst., 4001–5000 – 27,3 tūkst., o per 5001 eurą – 33,1 tūkst.
Finansų ministerijos duomenimis, padidinus maksimalų taikytiną NPD ir neįgaliesiems bei riboto darbingumo asmenims taikytiną NPD, preliminariu skaičiavimu, valstybės ir savivaldybių biudžetai per metus neteks apie 164,3 mln. eurų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio.
Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad augant energijos produktų kainoms imtis pagalbos priemonių namų ūkių vartotojų atžvilgiu rekomenduoja ir Europos Komisija.
„Tarptautinio valiutos fondo ekspertų nuomone, daugiau dėmesio turėtų būti telkiama pažeidžiamiausių namų ūkio vartotojų pajamų apsaugai, įvertinus tai, kad, kylant energijos produktų kainoms, o kartu ir didėjant kitų kasdienio vartojimo prekių kainoms, būtent mažiausias pajamas gaunančių asmenų grupių būtinosios išlaidos sudaro vis ženklesnę vartojimo krepšelio dalį.
Todėl svarbu imtis priemonių, kad būtų amortizuotos dėl išaugusių energijos produktų kainų ir daugiausia jų lemto didesnio, nei tikėtasi, infliacijos šuolio su didžiausia rizika neapmokėti sąskaitų už energiją susiduriančių mažas ir vidutines pajamas gaunančių asmenų grupių patiriamos išlaidos“, – rašoma dokumente.