Pagal darbo sutartį dirbantiems darbuotojams per metus priklauso 20 darbo dienų kasmetinių atostogų. Jų metu mokami atostoginiai, kurių dydis skirtingais mėnesiais gali būti kitoks dėl jų apskaičiavimo tvarkos.
Atostoginių suma gali būti didesnė nei darbuotojo atlyginimas arba mažesnė, todėl reikėtų apdairiai pasirinkti, kurį mėnesį finansiškai naudingiausia atostogauti.
Atostoginių dydis priklauso nuo vidutinio pastarųjų 3 mėnesių darbo užmokesčio ir šių mėnesių darbo dienų skaičiaus, skaičiuojant laikotarpį iki atostogų pradžios.
Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė pateikia kelis pavyzdžius, kada kitąmet geriau atostogauti darbuotojui, kuriam nuo naujų metų didėja atlyginimas, ir darbuotojui, kuriam alga nesikeis.
Geriausia atostogauti kovą
„Geriausia kitais metais atostogauti kovo mėn., o blogiausia – balandį, jei yra sąlyga, kad alga nuo naujų metų nesikeičia, t. y. lieka tokia pati kaip ir 2022 m.“, – sako ji.
Kaip matyti lentelėje, jei darbuotojo alga prieš mokesčius siekia 1500 eurų ir ji kitąmet nesikeičia, atostogaudamas 10 darbo dienų toks darbuotojas kitų metų kovą gaus 74 eurais daugiau nei įprastai, t. y. jo darbo užmokestis kartu su atostoginiais tą mėnesį sieks 1574 Eur.
O išeidamas atostogauti (10 d. d.) balandį jis iš savo įprasto atlyginimo neteks 86 eurų, t. y. jo darbo užmokestis kartu su atostoginiais balandį sieks 1414 Eur.
Apibendrinant atvejį, kai darbuotojo alga nuo kitų metų nesikeičia, kitais metais atostogaujant sausį, kovą, birželį, rugpjūtį ir spalį pavyks išlošti ir gauti didesnius atostoginius.
O kitų metų vasaris, balandis, liepa, rugsėjis, lapkritis ir gruodis ir „blogieji“ mėnesiai, kai atostogaudami pralošite ir gausite mažiau atostoginių.
„Blogais“ laikomi tie mėnesiai, kurie turi mažiau darbo dienų. Kuo mažiau dienų, tuo brangesnė ta darbo diena. Pakeiti brangią darbo dieną į atostogų dieną, kuri skaičiuojama iš mėnesių, kurie turi daugiau darbo dienų, vadinasi, tų mėnesių darbo diena – pigesnė, todėl darbuotojas gauna mažiau.
Visada geriausia atostogauti tais mėnesiais, kuriais darbo dienų skaičius yra didžiausiais, jei darbuotojas uždirba mėnesinę algą. Jei uždirba valandinį atlygį ar už pagamintus vienetus, mėnuo turi daugiau dienų, jis daugiau ir uždirbs“, – aiškina D. Čibirienė.
Jei kyla alga, geriausias mėnuo – gegužė
Tačiau scenarijus, kad kitais metais darbuotojui alga nekils, pasak D. pašnekovės, – mažai tikėtinas: „Manau, kad visiems darbuotojams kitais metais algos didės.“
Jeigu alga kitąmet didėja, atostogoms geriausi mėnesiai, kurių atostoginiai skaičiuojami iš padidėjusios algos, t. y. geriausia pradėti atostogauti praėjus bent 3 mėnesiams po padidėjimo. Pirmas toks mėnesis būtų balandis.
„Tačiau balandis „iš prigimties“ – blogiausias iš visų mėnesių, jei alga nesikeistų. Lieka gegužė – tada būtų didžiausi atostoginiai, jei žmogaus alga didėja 2023 m.“, – pažymi pašnekovė.
Buhalterių atstovė taip pat atkreipia dėmesį, kad jei žmogus yra gavęs priedus už naktinį darbą, viršvalandžius, alga didėjo ar gavo premiją – visa tai stipriau paveikia vidurkį nei minėtų mėnesių specifika.
„Jei praeitą mėnesį gavote premiją, tai einamą mėnesį būtų gerai eiti atostogauti, nes premija bus įtraukta į vidurkio skaičiavimą, ir atostoginiai bus didesni. Pavyzdžiui, jei žmogus gavo papildomą atlygį už viršvalandžius, darbą savaitgaliais, per šventes, darbą kenksmingomis sąlygomis“, – sako ji.
Skaičiavimo tvarka per daug komplikuota
Buhalterių atstovė sutinka, kad atostoginių skaičiavimo tvarka – labai komplikuota.
„Kaip ir kalbame, kuris čia mėnuo apsimoka ar neapsimoka. O kaip darbdaviui įsivertinti sąnaudas, jei atostoginiai skaičiuojami iš trijų pastarųjų mėnesių? Pavyzdžiui, įdarbinom žmogų su maža alga su mažomis kompetencijomis, jį išmokinau, jis dirbo prastai, nieko neuždirbo ir alga buvo maža, bet jis neatostogavo.
Kai jis išmoko dirbti, jo alga ženkliai padidėjo – du ar tris kartus, tada jis išeina atostogauti. Tada reikia mokėti atostoginius už tą periodą, kai jis nemokėjo dirbti, bet turi mokėti dabartine kaina“, – pavyzdį pateikia D. Čibirienė.
Jos nuomone, būtų teisinga atostoginius skaičiuoti pagal tuo metu galiojančią algą, o ne trijų mėnesių vidurkį, arba mokėti iš darbuotojo atostogų fondo.
„Kitas variantas – jei sakome, kad reikia žmogui sukaupti rezervą, kai jis atostogaus ir negaus darbo užmokesčio, kad vis tiek gautų atlygį už tas dienas, nes neturės ką valgyti, tai gal tą kaupimą ir padarome. Jei alga tau paskaičiuota, tai viena vienuoliktoji nuo algos nueina į tavo fondą, kuriuo gali laisvai disponuoti, nes tai – tavo fondas, nesvarbu imi atostogas ar ne. Jei tu mažai uždirbai, į tavo fondą mažai ir nuėjo, jei uždirbai daugiau, tai iš to fondo ir bus skaičiuojama ir atiduodama daugiau.
Darbuotojai bus motyvuojami tame fonde „nemarinuoti“ pinigų, nes jie nuvertėja. Įsivaizduokim: 10 metų laikai sukauptas atostogų pinigus, jie tikrai nuvertėja“, – pažymi D. Čibirienė.