Ekspertas: vengiama mažinti kainas
Ekonomistas Aleksandras Izogorodinas sako, kad maisto kainos, bent jau kai kuriuose segmentuose, neišvengiamai turės kristi. Tam įtakos turės, pirma, mažėjanti žaliavų (ir trąšų) kaina, nulemta blogėjančių JAV ir Europos makroekonominių rodiklių ir agresyvios centrinių bankų komunikacijos dėl aukštų palūkanų normų.
Kainų stebėjimo portalas Pricer.lt skelbė, kad balandį pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis Lietuvos parduotuvėse, palyginti su 2023 kovo mėnesiu, brango 1,24 euro (1,6 proc.), ir buvo 11,41 euro (16,7 proc.) brangesnis, nei praeitų metų balandžio mėnesį.
Pasak portalo, populiarių ir gerai žinomų produktų vidutinio krepšelio kaina balandį, palyginti su kovu, augo 0,04 euro (0,1 proc.), ir buvo 11,88 euro (24,1 proc.) didesnė nei pernai balandį.
„Tik pasistumdymai viduje, tarp kažkokių tinklų, bet bendra tendencija – kainų lygio mažinti nenorime, kainas rodome per akcijas arba: programėlė, lojalumas, lankykitės, čipsiukai po vieną centą apsipirkus už 20 eurų. Žodžiu, bet kokie veiksmai, kad tik nemažintų kainų lygio“, – „Delfi“ sakė P. Čepkauskas.
Anot jo, kalbant apie kainų mažėjimą, norima tik atrodyti pigiems, bet ne būti.
„Tikrai nėra, kad kažkas pultų į „kainų karą“. (…) Kol kas, kiek yra matoma iš tų paskutinių veiksmų, tas pirkėjo pritraukimas orientuotas ne į kainą, bet į šitus papildomus, kartais sunkiai pirkėjui suvokiamus pliusus. Tinklai tiki, kad čia jiems atneš naudos“, – sako P. Čepkauskas.
Anot jo, pirkėjams labiausiai reikia konkretaus kainų mažinimo, o ne akcijų.
„Pirkėjas geriausiai reaguoja į tokią „lojalumo programą“, kad atėjau ir pigiau nusipirkau – čia ir dabar, o ne kažkur kažką gavau, kažkur surinkau po šimto apsilankymų“, – teigia jis.
Nuo kainų karpymo iki žaidimų su prizais
Prekybos tinklas „Iki“ praėjusią savaitę paskelbė, kad mažina kainas kasdieniams produktams ir ilgo galiojimo pienas bei grietinėlė kainuos iki 18 proc. pigiau.
„Esame įsitikinę, kad dabartinėje situacijoje nebepakanka pirkėjams pasiūlyti įvairių nuolaidų ir akcijų. Kainų mažinimas turi būti sistemingas ir ilgalaikis procesas, todėl nuolat ieškome sprendimų, kaip galėtume sumažinti reguliarias svarbiausių maisto produktų kainas“, – sako „Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė.
Pasak „Iki“, tinklas atnaujino ir savo lojalumo programą, esą nuo šiol parduotuvių lankytojai taupys ir žaisdami, galės rinkti taškus, kuriuos turės galimybę keistis į prizus – nuo bilietų į kiną iki televizoriaus.
Prekybos tinklas „Norfa“ teigia, kad šiuo metu kai kurios prekių grupės pamažu pinga, nors tokių nėra daug.
„Norfose“ atpigo kavos, aliejaus, pieno produktai. Tačiau yra ir prekių, kurios po truputį brangsta. Kalbant apie maisto prekes, visą laiką kažkas pigdavo, kažkas brangdavo“, – sako „Norfos“ tinklo atstovas Darius Ryliškis.
Infografike – didžiausi maisto prekių kainų pokyčiai Lietuvoje balandį:
Prekybos tinklas „Rimi“ sako nuo balandžio pabaigos sumažinęs daugiau nei 300 prekių įprastas kainas.
„Specialiu euro ženklu pažymėti produktai apima įvairias prekių kategorijas: pieno, duonos, vaisių, daržovių, mėsos, žuvies, taip pat svarbiausių higienos prekių – dantų pastos ar sauskelnių.
Šiuo žingsniu siekiama pirkėjams suteikti stabilumo ir galimybę ne tik akcijų metu, bet ir kasdien vienoje parduotuvėje įsigyti kasdienio krepšelio produktus ir sutaupyti“, – teigia „Rimi“ komercijos operacijų vadovė Olga Suchočeva.
„Lidl Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė teigia, kad ryškesnį kainų mažinimą bendrovė pradėjo dar vasarį.
„Tuo metu pirmieji pradėjome kainų mažinimą ir tai darėme ne pavieniams produktams, o jų kategorijoms. Nuolat reaguojame į rinką ir tik turėdami galimybę, mažiname kainas“, – sako L. Skersytė.
Ji teigė, kad dar žiemą pradėta mažinti privataus prekės ženklo sviesto kaina, kovą – grietinės, „ir tai ne laikinos akcinės, o standartinės produktų kainos“, sako ji.
„Maxima“ teigia, kad šiam prekybos tinklui ilgą laiką pavyksta išlaikyti vieną mažiausiai kainuojančių pigiausių prekių krepšelių.
„Ne tik nuolat ieškome būdų, kaip sumažinti reguliarias kainas, ypač kasdienio vartojimo maisto prekėms, bet ir užtikriname, kad kiekvieną dieną pirkėjai rastų patrauklių akcijų pasiūlymų ir galėtų susidėti prekių krepšelį už kiekvienam prieinamą kainą“, – komentuoja„Maxima“ Komunikacijos ir korporatyvinių reikalų departmento direktorė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė.
Tarp galimybių pasinaudoti palankesnėmis kainomis ji įvardijo ir lojalumo programą, atkreipė dėmesį ir į vakarines nuolaidas tinkamiems vartoti produktams, tęsiamą antiinfliacinę kampaniją ir kitas iniciatyvas.
Padėtis gali keistis rudenį
Kredito rizikos valdymo bendrovė „Credeo“ pažymi, kad „Eurostat“ duomenimis, Lietuvoje per pastaruosius metus stipriai labiau nei Vokietijoje ir Švedijoje augo maisto prekėmis prekiaujančių bendrovių apyvartos. Kai minėtose valstybėse maisto produktų apyvartų metinis augimas nesiekė 10 proc., tai Lietuvoje bei kitose Baltijos šalyse kai kuriais mėnesiais buvo ir 20 proc.
Anot jo, Lietuva išsiskiria tuo, kad ir maisto, ir ne maisto prekių apyvartai didesnę nei kitose šalyse įtaką turėjo išskirtinis kainų augimas.
Valstybės duomenų agentūra skelbia, kad kovą, palyginti su vasariu, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, maisto prekėmis prekiaujančių įmonių apyvarta palyginamosiomis kainomis sumažėjo 0,6 proc., o palyginti su pernai kovu, pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką, maisto prekėmis prekiaujančių įmonių apyvarta palyginamosiomis kainomis sumažėjo 7,1 proc.
„Valstybės duomenų agentūra mažmeninės prekybos duomenis skelbia fiksuotomis kainomis, o prekybininkai savo apyvartą skelbia to meto kainomis, į tuos skaičius įtraukiama infliacija“, – apyvartų interpretavimo skirtumus aiškina A. Izgorodinas.
Pasak P. Čepkausko, kovo mėnesį pas vienus prekybininkus apyvarta augo, pas kitus ne, o verslas kainas esą mažina, kai mato realų apyvartos kritimą.
„Tas momentas, kai jie nebeaugs ir piniginė apyvarta, palyginti su praeitais metais, pradės kristi, tas momentas bus ruduo.
Patys prekybos tinklai kol kas rimtų kainų pokyčių nenumato.
„Kalbant apie ateitį, kol kas ypatingo kainų kritimo neprognozuojame, nes nors produktų trūkumo problema, kuri egzistavo, prasidėjus karui, kaip ir nebeaktuali, tačiau kylantis minimalus atlyginimas, dalinis elektros kaštų augimas ir toliau įtakoja kainas neigiamai“, – kainų augimo veiksnius vardijo „Rimi“ komercijos operacijų vadovė O. Suchočeva.
„Norfos“ teigimu, ryškesni pasikeitimai gali įvykti po vasaros.
„Jeigu rinkoje neįvyks kardinalių pokyčių, bendrą kainų mažėjimą pastebėsime jau ateinantį rudenį. Manytume, kad nuo rugsėjo-spalio mėnesių, tas procesas bus kasdienis, nebent atsitiktų kas nors netikėta“, – sako D. Ryliškis.
Ekonomisto A. Izgorodino vertinimu, kainų korekcijų per artimiausius kelis mėnesius turėtų įvykti.
„Kainų karą“ gali padėti atpažinti kai kurios prekės
Vis dėlto A. Izgorodinas nelinkęs piešti dramatiškų scenarijų dėl „kainų karo“. Anot jo, tokia padėtis susidarytų, jeigu kiltų ypač gili recesija darbo rinkoje, tačiau to kol kas nematyti.
Pasak jo, Lietuvos BVP per šiuos metus susitrauks maždaug 3 proc. ir tai yra nepakankamas ekonomikos kritimas, kad įmonės pradėtų masiškai atleidinėti darbuotojus ir karpyti atlyginimus.
„Tai gali įvykti, bet tik su sąlyga, kad mes turėsime labai gilią recesiją darbo rinkoje, kurios aš šiuo metu nematau“, – komentuoja ekonomistas.
Infografike – maisto ir bendroji metinė infliacija (pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI). Kainos auga, tačiau augimo tempas lėtėja:
Pricer.lt maisto krypties vadovas P. Čepkauskas mano, kad maisto prekių krepšelis turi galimybių atpigti 15 proc.
„Nes ir gamintojų kainos, ir žaliavų kainos yra nukritusios, ir elektra. Tai tikrai ta kaina yra laikoma tiek gamintojų, tiek prekybininkų“, – kalbėjo pašnekovas.
Kalbėdamas apie galimo „kainų karo“ požymius jis teigė, kad vertėtų atkreipti dėmesį į kai kurias prekes.
„Kokie požymiai: pigūs bananai, pigus cukrus – tai yra tokios prekės, kurios randamos kiekviename krepšelyje: pienas, bananai, batonas, cukrus, tai čia šitos prekės, kurios didina prisitraukimą.
Pirmas požymis, kad tinklams trūksta apyvartos, tai pradeda pas visus lįsti bananai. Žargoniškai pasakysiu, bet pirkėjas labai eina „ant bananų“, – sako jis.
Ekspertas pataria būti atidiems ir nebijoti keisti mėgstamą prekę jos alternatyva.
„Lietuviškam pirkėjui stipriai patarinėti nereikia, jis yra orientuotas į kainą, į akciją, visų tinklų korteles turi, juo labiau, kad ypač didesniuose miestuose visi didžiausi tinklai yra 15 minučių atstumu vienas nuo kito ir jis tikrai renkasi ir susirenka ten tą savo krepšelį.
Iš esmės, patarimas – susižiūrėti pas visus, susiskaičiuoti, nebijoti, jeigu tavo mylimiausia prekė ar prekės ženklas pabrango ir paragauti kitų, nes kiekviena prekė turi krūvą alternatyvų, kartais net du tris kartus pigesnių. Ir dažnai jokio skirtumo nėra, tiktai prekės ženklo emocija. Taip ir sutaupysi“, – sakė jis.