Ką šioje šalyje galima sau leisti už tokius pinigus?
Gyvenamojo būsto nuoma, mokesčiai, komunaliniai mokesčiai, maistas, transportas – tokios pagrindinės Didžiojoje Britanijoje gyvenančių ir dirbančių žmonių išlaidos.
Nacionalinės statistikos biuro duomenimis, 2015 metais vidutinė darbo savaitė Britanijoje sudarė 39,1 valandos.
Reiškia, darbuotojas, gaunantis minimalią algą ir dirbantis 39 valandas per savaitę, per metus uždirba 14 tūkstančių 602 svarus (apytikriai 18 tūkstančių 312 EUR). Nuskaičius pajamų mokestį ir atskaitymą nacionaliniam draudimo fondui, ši suma sumažėja iki 13 tūkst. 97 svarų (apytikriai 16 tūkst. 425 EUR). Reiškia, kas mėnesį tokiam darbuotojui lieka 1091 svaras (apytikriai 1 tūkst. 368 EUR)
Lafboro universiteto Socialinės politikos tyrimų centro duomenimis, jei neturite šeimos ir vaikų, daugeliu atvejų jūs negalėsite gauti socialinio būsto. Todėl būsto nuoma Britanijoje bus didžiausias smūgis jūsų piniginei. Šiuo atveju didelę reikšmę turi tai, kur konkrečiai jūs gyvenate.
Anglijos pietrytinė ir pietvakarinė dalis – patys brangiausi rajonai už Londono ribų, o vakarinė ir šiaurės rytinė – patys pigiausi.
Nekilnojamojo turto agentūros „Countrywide“ duomenimis, kovo mėnesį rytinėje šalies dalyje vidutinė dviejų kambarių buto nuomos kaina buvo 449 svarai (apytikriai 560 EUR), trijų kambarių – 544 svarai (apytikriai 680 EUR). O Londone dviejų kambarių butą galima išsinuomoti vidutiniškai už 920 svarų (1148 EUR), o trijų kambarių – už 1166 svarus (apytikriai 1455 EUR) per mėnesį.
„Paprastai manoma, kad nuomai galima skirti iki trečdalio savo atlyginimo, – sako nekilnojamojo turto agentas Jonny Morrisas. – Mūsų atveju tai 364 svarai (apytikriai 454 EUR).
Šios sumos užteks išsinuomoti kambarį gerame trijų kambarių bute daugelyje Britanijos vietų, bet ne sostinėje. Čia jums teks išleisti didesnį procentą savo algos ir tenkintis kambariu dideliame bute už Londono centro ribų.“
Sumokėjus už būsto nuomą reikia mokėti vietinį mokestį ir apmokėti komunalines paslaugas. Be to, žinoma, neišvengiamos išlaidos maistui ir viešajam transportui.
Namų biudžetas
Išsamiai šią situaciją išnagrinėjo Josepho Rowntree fondas, kuriame nustatyta minimali suma pinigų, reikalingų palaikyti patenkinamą gyvenimo lygį.
Šie apskaičiavimai atlikti išanalizavus plačiai ir išsamiai su gyventojais aptartus namų biudžeto klausimus.
Tyrimas parodė, kad 2015 metais suaugusiam žmogui pačioms būtiniausioms išlaidoms reikėjo 632 svarų 80 pensų (apytikriai 789,42 EUR). Čia įeina 72,28 svaro (apytikriai 90,17 EUR) už elektros energiją ir dujas, 187,98 svaro (apytikriai 234,51 EUR) maistui ir 115,60 svaro (apytikriai 144,21 EUR) visuomeniniam transportui.
Ši suma taip pat apima 78,09 svaro (apytikriai 97,42 EUR) buitinėms išlaidoms, pavyzdžiui, nusipirkti skalbimo miltelių arba apmokėti santechniko paslaugas, taip pat 59,24 svaro (apytikriai 73,90 EUR) tokioms asmeninėms išlaidoms, kaip asmens higienos prekės ir stomatologo paslaugos.
Turint omeny, kad būsto nuomai teko skirti 364 svarus (apytikriai 454 EUR) bei suskaičiavus visas išvardytas išlaidas, visiems kitiems dalykams, įskaitant drabužius, atostogas, pensijų fondus ir pan. telieka 94,20 svaro (apytikriai 117,51 EUR) per mėnesį.
32 metų Amy, kuri nenorėjo atskleisti savo pavardės, gyvena Hadersfilde ir dirba pardavėja parduotuvėje, kur gauna minimalią algą – 6,70 svaro (apytikriai 8,4 EUR) per valandą.
Ji gyvena viena municipaliniame būste ir gerai žino, kaip sunku neviršyti biudžeto turint tokias pajamas. Be kompensacijos būstui ji negalėtų sau leisti gyventi atskirame bute. Turėti automobilį jai per brangu, todėl Amy važinėja autobusu.
„Namuose neturiu interneto, galiu sau leisti tik nemokamus televizijos kanalus ir turiu labai griežtai planuoti pirkinius. Man dažnai tenka atsisakyti susitikimų su draugais, ypač kai jie siūlo eiti į brangesnius barus ar restoranus“, – sako ji.
Amy išleidžia 20 svarų (apytikriai 25 EUR) per mėnesį mobiliajam telefonui, jos sąskaita už elektros energiją taip pat dažniausiai sudaro apytikriai 20 svarų per mėnesį, o sąskaita už dujas – nuo 20 iki 50 svarų (apytikriai 25–62 EUR), priklausomai nuo to, ar lauke šalta.
„Dažniausiai man nelieka daug pinigų laisvalaikiui. Jei pasiseka, lieka 50 svarų (apytikriai 62 EUR). Turiu dosnių draugų, kurie man tokiais atvejais padeda“, – prisipažįsta Amy.
„Dabar esu užsisakiusi „Netflix“ (tai jai kainuoja 5,99 svaro (apytikriai 7,47 EUR) per mėnesį, filmus ji dažnai žiūri per savo išmanųjį telefoną naudodamasi wi-fi universitete arba bare, arba naudoja savo limitą namuose), – sako ji. – Bet tai vienintelė prabanga, kurią galiu sau leisti. Neprisimenu, kada paskutinį kartą vykau atostogauti.“
Ji mano, kad po minimalios algos padidinimo gautą priedą prie atlyginimo ji panaudos apmokėti sąskaitoms už dujas ir elektrą arba maistui.
Minimalios išlaidos, būtinos norint palaikyti priimtiną gyvenimo lygį
Laisvalaikis, draugai, bendravimas 196 svarai (apytikriai 245 EUR)
Maistas 187,98 svaro (apytikriai 234,51 EUR)
Transportas 115,61 svaro (apytikriai 144,22 EUR)
Elektra, dujos, vanduo 96,50 svaro (apytikriai 120,38 EUR)
Buitinės išlaidos 78,09 svaro (apytikriai 97,42 EUR)
Municipalinis mokestis 64 svarai (apytikriai 79,84 EUR)
Asmeniniai daiktai ir paslaugos 59,24 svaro (apytikriai 73,90 EUR)
Drabužiai 31,42 svaro (apytikriai 39,20 EUR)
Alkoholis 21,15 svaro (apytikriai 26,38 EUR)
Iš viso: 849,99 svaro (apytikriai 1060,37 EUR)
Pagal Josepho Rowntree fondo skaičiavimus.
Šeimos, gyvenančios iš minimalios algos
Šeimos, gyvenančios iš minimalios algos, yra priverstos kažkaip sukrapštyti pinigų dar ir daugeliui kitų išlaidų – nuo sauskelnių iki mokesčio už vaikų darželį. Šias išlaidas iš dalies kompensuoja išmokos vaikams ir mokesčių lengvatos.
Kai susitikome su Tracy, ji labiausiai nerimavo dėl to, iš kur gauti pinigų sūnaus mokyklinei uniformai. Ji gyvena Blakpule, dirba ne visą darbo savaitę batų parduotuvėje. Jos vyras dirba gamykloje. Jie abu gauna minimalią algą – 6,7 svaro (apytikriai 8,4 EUR) už valandą.
„Esu priversta nuolat skaičiuoti pinigus. Negaliu parduotuvėje tiesiog nusipirkti to, ko noriu – planuoju išlaidas maistui. Jei noriu su sūnumi nueiti į kiną, turiu tokią išvyką planuoti kelias savaites ir taupyti jai pinigus“, – pasakoja Tracy.
Šiai šeimai nepriklauso išmokos būstui, o namą išsinuomoti jie sugebėjo tik todėl, kad jis priklauso jų giminaičiui.
Jei ji turėtų pinigų, sako Tracy, ji norėtų užsakyti pasus visiems šeimos nariams ir persikelti į namą su dideliu sodu, kur galėtų žaisti jos sūnus. Dabar jie išleidžia 100 svarų (apytikriai 124,75 EUR) per mėnesį dujoms ir elektrai.
„Mūsų sūnus mums svarbiausias. Mes surengėme jam gimtadienį, ir aš po to daug mėnesių mokėjau skolą po 10 svarų (apytikriai 12,48 EUR) per mėnesį, – sako Tracy. – Jam dabar ketveri, bet nuo to laiko, kai jis gimė, mes tik kartą atostogavome Kornvalyje, o ir ten nuvykti mums padėjo mano tėvai.“
Šeima įklimpo į skolas po to, kai Tracy išėjo dekretinių atostogų ir jiems teko skolintis pinigų. Dabar jie kas mėnesį atideda pinigų, kad sumokėtų skolas. Jiems padeda labdaros organizacija „Step Change“, kuri teikia pagalbą skolininkams.
Alga ir nedarbas
2020 metų minimalią algą žadama pakelti iki 9 svarų (apytikriai 11,23 EUR). Šiandien ji kol kas atsilieka nuo pragyvenimo minimumo lygio, kuris atitinka valandinį 8,25 svaro (apytikriai 10,29 EUR) atlyginimą (Londone – 9,40 svaro, apytikriai 11,73 EUR).
Darbdaviai gali savanoriškai savo bendrovėje nustatyti tokią algą kaip minimalią, bet įstatymas jų neįpareigoja.
Profesorius Donaldas Hirschas iš Lafboro universiteto vadovauja Josepho Rowntree fondo tyrimui, kurio metu buvo nustatyta ši savanoriška minimali alga.
„Aš manau, kad pragyvenimo minimumo skaičiai paveikė Britanijos vyriausybę ir padėjo jai suvokti, kad minimalaus 6,7 svaro valandinio užmokesčio paprasčiausiai neužtenka“, – sako jis.
„Tai žingsnis teisinga linkme, yra planų dar padidinti šį minimumą, – sako Donaldas Hirschas. – Tačiau problema ta, kad jei pragyvenimo lygio minimumas pagrįstas realia pragyvenimui reikalinga suma, vyriausybinė minimalaus darbo užmokesčio kartelė užfiksuota ties 55 proc. nuo vidutinio atlyginimo. Tad jei bus ekonominis nuosmukis, ji gali smuktelėti. “
Nauja minimali valandinė 7,20 svaro (apytikriai 9,03 EUR) alga daug kam padės. Bet kai kurie, tarp jų ir Tracy su šeima, baiminasi, kad bus tik dar blogiau.
„Mano darbdavys perkelia mane iš keturių dienų darbo savaitės į trijų dienų, nes negali sau leisti mokėti didesnės algos“, – sako Tracy.
„Be to, mano vyras mokės daugiau mokesčių, bus daugiau nuskaičiuojama draudimo fondui, – priduria ji. – Gamykloje jam jau pasakė, kad jokių priedų nemokės. Dabar mes labiausiai nerimaujame dėl savo darbo vietų.“
Kaip manote, kokia minimali alga turėtų būti Lietuvoje? Kiek pinigų reikia mėnesiui, kad Jūsų šeima galėtų gyventi patogiai? Kokias pajamas per mėnesį gaunate ir kaip paskirstote gautus pinigus? Rašykite el.paštu pilieciai@delfi.lt arba žemiau: