Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) geriausių gyventi šalių sąraše Norvegijai šiais metais skyrė 4 vietą. Norvegai savo gyvenimo kokybe nesiskundžia ne tik dėl didelių atlyginimų ar darbo gausos, bet ir dėl gamtos, socialinės apsaugos, psichologinės būklės. Skaičiuojama, kad norvegai per metus dirba 1426 valandas, tuo metu EBPO šalių vidurkis - 1776 val.
Kaip skelbia „Forbes“, Skandinavijos šalys neturi nustatytų minimalių atlyginimų, kurių įvedimui prieštarauja pačios profesinės sąjungos, kurios tiki, kad tokie nustatymai gali darbo užmokestį nutempti žemyn. Skandinavijos šalyse daugiau pritarimo sulaukia kolektyvinės sutartys tarp profesinių sąjungų ir darbdavių, kurios tampa atspirties tašku derantis dėl atlygio.
2011 m. vidutinis atlyginimas Norvegijoje siekė apie 15 tūkst. Lt (prieš mokesčius), Lietuvoje 2012 m. paskutinį ketvirtį – 2 232 Lt (prieš mokesčius). Norvegija dideliais atlyginimais jau išsiviliojo nemažai lietuvių. Nuo 2009 m. išvykimą į Norvegiją deklaravo 12,8 tūkst. Lietuvos gyventojų.
Vis dėlto patys norvegai pripažįsta, kad jų atlyginimai yra išpūsti gamtos išteklių gausos – naftos ir gamtinių dujų. Pavyzdžiui, ekonomistas Knutas Antonas Morkas „The Norway Post“ žurnalistams yra teigęs, kad šaliai netekus ekonomikos maitintojos – naftos - atlyginimus tektų sumažinti iki 25 proc. Jo teigimu, būtent išaugusi Norvegijos naftos ir dujų paklausa leido norvegų atlyginimams 2003-2012 m. laikotarpiu euro zonos vidutinį atlyginimą lenkti 64 proc.
Vis dėlto Norvegija dar ilgai vilios Lietuvos gyventojus užsidirbti išsvajotą skandinavišką atlyginimą. DELFI kalbinti įdarbinimo specialistai pripažino – pasiūlymų dirbti Norvegijoje ir norinčiųjų šias darbo vietas užimti nemažėja, o dirbti kviečiama ne tik pačius juodžiausius darbus.
Trūksta suvirintojų
Nors augantys Lietuvos ekonomikos rodikliai vis mažiau tautiečių priverčia mąstyti apie emigraciją, darbo skelbimų tinklalapiuose vis dar gausu pasiūlymų išvykti dirbti į Norvegiją – daugiausia jų statybų, aptarnavimo sektoriuje.
Personalo valdymo paslaugas Lietuvoje ir užsienyje teigiančios įmonės „NST Group“ direktorė Dalia Mickūnienė teigė, kad daugiausia pasiūlymų turi darbuotojams statybos sektoriuje. Pasak jos, kandidatams į darbą Norvegijoje taikomi du pagrindiniai reikalavimai – patirtis ir anglų kalba.
„Šiame sektoriuje dirbame jau dešimt metų. Norinčių išvykti – visada daug ir trūkumo nelabai jaučiasi. Galbūt tik aukštos kvalifikacijos darbuotojų (trūkumas)“, - kalbėjo įmonės vadovė. Kaip pavyzdį ji paminėjo aukštos kvalifikacijos suvirintojus.
Nors konkrečių atlyginimų, kuriais viliojami darbuotojai į Norvegiją, D. Mickūnienė nenorėjo atskleisti, vis dėlto statybų sektoriuje galima per valandą uždirbti ne mažiau 160 Norvegijos kronų (apie 68 Lt/val.).
D. Mickūnienė teigė, kad Lietuvoje įgytų kvalifikacijų dokumentai Norvegijoje yra pripažįstami, o iš pretendentų dažniausiai reikalaujama tik patirties darbo srityje ir anglų kalbos.
Žinoma, tam tikrų sričių specialistai gali sugaišti šiek tiek laiko, kol gaus leidimą dirbti šioje šalyje. Pavyzdžiui, medicinos srities specialistams reikia gauti norvegišką licenciją praktikai vykdyti.
„Medicinos darbuotojams, kaip ir Lietuvoje, reikia turėti licenciją. Kaip ir čia be jos negali dirbti, pavyzdžiui, bendrosios praktikos slaugytoju, taip ir Norvegijoje. Tai užtrunka tik tiek laiko, kol darbuotojai verčia savo dokumentus, tvirtina notariškai, išsiunčia patvirtinti atitinkamoms institucijoms Norvegijoje ir sulaukia dokumento“, - pasakojo pašnekovė.
Ieško ir vadovo įmonei
Kaip teigė įmonės vadovo ieškanti „Talnt Lab“ vadovė Laura Gylienė, įmonės vadovo Skandinavijos šalyje ieško klientai lietuviai, kurie turi padalinį Norvegijoje.
„Ieško ypač aukšto lygio darbuotojo su geru išsilavinimu ir patirtimi“, - teigė ji.
Pašnekovė teigė, kad per savaitę sulaukė apie 60 gyvenimo aprašymų – dalis jų atkeliavo ir iš jau Norvegijoje gyvenančių lietuvių. Deja, daugeliui koją pakiš reikalavimas mokėti norvegų kalbą.
„Yra žmonių, kurie neatitinka kompetencijos, bet manome, kad per porą savaičių žmogų tikrai surasime“, - teigė ji.
Kokio atlyginimo gali tikėtis į Norvegiją išvykęs darbuotojas, L. Gylienė neatskleidė, tačiau patvirtino, kad tai „norvegiškas ir pakankamai aukštas“ atlyginimas.
Į geresnį darbą – su norvegų kalba
Ne visiems į išsvajotą Norvegiją pavyks išvykti dirbti už „norvegišką“ atlyginimą. Vidutiniškai, kaip teigė darbo skelbimų portalo „CV Online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė, galima tikėtis 5-6 tūkst. Lt į rankas.
Internete galima rasti skelbimą kambarinei ir už 3 tūkst. Lt, tačiau, pasak pašnekovės, toks atlyginimas Norvegijoje – tikrai mažas.
„Dažniausiai Norvegijai ieškoma statybos darbuotojų, elektrikų. Tačiau mūsų portale dažniau ieškoma žmonių, kurie turi darbo patirties, pakankamą išsilavinimą“, - kalbėjo R. Karavaitienė.
Pasak jos, labai reti atvejai, kai per „CV Online“ ieškoma „be kalbos ir rašto“ darbuotojų.
Vis dėlto į aukštesnes pozicijas pretenduojančių lietuvių prašoma turėti bent norvegų kalbos pagrindus.
Geriau dirbti norvegams ar lietuviams?
Ne visi į Norvegiją išvykę gyventojai gali tapti eiliniais norvegiškų mokesčių mokėtojais. Neretai į Norvegiją darbuotojai išvyksta dirbti darbų lietuviškų įmonių vardu. Tuomet darbuotojas ir toliau lieka Lietuvos įmonės darbuotoju.
Pasiteiravus Alkesandro Laurinavičiaus, komercijos atašė Norvegijoje, kokie skirtumai dirbant Norvegijos vietinėje ir lietuviškoje įmonėje, šis atsakė: „Jei darbus atlieka Lietuvos įmonė, tai dažniausiai darbuotojai yra atsivežami iš Lietuvos ir su jų pagalba suteikiama paslauga. Skirtumas yra, nes tie žmonės yra įdarbinti Lietuvoje pagal lietuviškas taisykles“.
Ar dėl šios priežasties gali skirtis Norvegijoje dirbančio lietuvio atlyginimas, komercijos atašė neatsakė.
Vis dėlto A. Laurinavičius tiki, kad ateityje Norvegijoje statybos sektoriuje bus dar daugiau darbų lietuviams.
„Lietuvos įmonėms dabar – labai didelė galimybė imtis projektų statybose. Norvegijoje yra dideli vietiniai rangovai, kurie imasi projektų ir ieško subrangovų. Jei įmonė gerai atlieka užsakymą, tai galima tikėtis, kad užsakymų gaus ir ateityje“, - komentavo jis.
Vidutinis vyrų ir moterų atlyginimas Norvegijoje pagal sektorius (2011 m., litais)
| Sektorius | Vyrai | Moterys |
| Bendrai | 17 327 | 14 779 |
| Naftos ir gamtinių dujų | 25 184 | 23 400 |
| Pramonė | 16 605 | 14 736 |
| Statybos | 15 288 | 15 373 |
| Prekyba | 15 628 | 12 868 |
| Transportas | 16 350 | 14 609 |
| Informacija ir komunikacija | 21 956 | 10 914 |
| Finansai | 26 628 | 18 219 |
| Mokslas ir technologijos | 22 296 | 17 242 |
| Verslo paslaugos | 14 142 | 12 825 |
| Viešasis sektorius | 17 582 | 15 841 |
| Švietimas | 16 860 | 15 628 |
| Sveikata ir socialinės paslaugos | 16 860 | 14 482 |