DELFI domisi, kaip planuoti savo išlaidas sausio mėnesį, kad mėnesio pabaigoje neliktum be euro cento.
Sausio mėnesį bus neįprasta matyti skaitine reikšme sumažėjusias kainas ne tik parduotuvėse. 3,4528 karto sumažės ir pajamos skaitine išraiška.
„Esu euro šalininkė, nes nemanau, kad būdami Europos Sąjungos nariais turime kitą alternatyvą. Tačiau bandymas įrodyti, kad euro įvedimas nieko nepakeis, mažų mažiausiai juokingas, – įsitikinusi verslo konsultacijų ir mokymų bendrovės „Grand Partners“ direktorė Goda Aženeckaitė-Petravičienė. – Bet kokie pokyčiai žmonėms kelia stresą, o kai tai susiję su pinigais – stresas didžiulis. Be jokios abejonės, Lietuva nei pirma, nei paskutinė šalis susidurianti su valiutos pokyčiais, tad anksčiau ar vėliau su tuo susigyvensime kiekvienas, tačiau sausį turime gerokai atidžiau skaičiuoti pinigus“.
Verslo konsultantė teigė, kad nors kainos litais ir eurais rašomos jau ne vieną mėnesį, gyventojai į kainas eurais žiūri vangiai.
Konsultantė siūlė neapsirinkti ir dėl kainų.
„Nors daug kalbama apie tai, kad dėl euro įvedimo kainos nekils, jos prižiūrimos, tačiau daug kur matome kainas, kokių niekada nebūdavo. Pavyzdžiui, salotų, iki šiol restorane kainavusių 15 litų, kaina dabar yra 17,26 lito arba lygiai 5 eurai. Pirkėjai tą, be abejo, pastebi, tačiau nedaug kas linkęs dėl to veltis į ginčus. Ir tai suprantama, nes dėl puodelio kavos ar pieno pakelio kainos nepakovosi“, – pastebėjo G. Aženeckaitė-Petravičienė.
Siūlo pagalvoti ir apie visų metų planus
„Swedbank" Asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovė Odeta Bložienė pripažino, kad pernai Latvijoje įvedus eurą gyventojai pirmą mėnesį buvo atsargesni su savo išlaidomis.
„Latvijoje pirmą mėnesį prekyba šiek tiek sumažėjo, - teigė ji. - Matėsi, kad vartojimas šiek tiek apstojo“.
Todėl specialistė tiki, kad ir lietuviai su savo išlaidomis elgsis protingai.
„Ko palinkėčiau? Tai neapsigauti su kainomis. Ir dabar pasitaiko, kad žmonės ne į tą kainą pasižiūri. Dviejų kainų rodymas yra ne tik mokymasis, bet ir painiava. Todėl reikia žiūrėti, kad ta painiava nepakenktų asmeniniams finansams, žinant dar ir tai, kad sausio pradžioje daugelis dar nebus gavę atlyginimų eurais“, - kalbėjo ji.
Ekspertė teigė, kad gyventojų skaičiavimas eurais per vieną naktį nepasikeis: tai gali užtrukti ir metus, dvejus, ypač kai dar nėra lengvas kursas (3,4528 Lt/eu).
„Bet palaipsniui prie skaitine reikšme nedidelių kainų žmonės pripranta. Gyventojas turi pats skirti dėmesio ir laiko mokymuisi, kad susikurtų sau palyginamąją bazę – kas pigo, brango, kiek kainuoja nuolat perkami produktai“, - patarė asmeninių finansų specialistė.
O. Bložienės teigimu, sausis yra tinkamas mėnuo pasižiūrėti ne tik į savo banko sąskaitą, bet ir į visų metų planuojamas išlaidas. Kadangi ateinantį sausį dar ir valiuta pasikeis, tai bus dviguba proga peržiūrėti savo biudžetą.
„Pats laikas po švenčių, atslūgus darbams ir reikalams, pasižiūrėti į piniginę ir pagalvoti, kokie yra metų finansiniai tikslai, kokios galimybės, - pridėjo ji. - Reikėtų tikrai pasekti savo išlaidas ir būti konkretiems su finansai, nes jei galvosi, kad galai kažkaip susives, tai dažniausiai nesusiveda“.
Banko ekspertė teigė, kad kiekvieno išleisto euro gal ir nereikia sekti, tačiau gerai būtų susiskirstyti pagal pajamas leistinas išlaidas į keturias savaites ir taip valdyti savo išlaidas.
Sausį į parduotuvę – su pirkinių sąrašu
SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė teigė, kad įpratę savo išlaidas planuoti gyventojai sausį išgyvens ramiai – euro įvedimas įtakos išlaidų dydžiui neturės.
„Šiokių tokių keblumų gali kilti tiems, kas nėra ar nebuvo pratę to daryti: kas sausio mėnesį gaus, pavyzdžiui, pirmąjį atlyginimą (naujai ateis į darbo rinką), kieno pajamos sausį bus mažesnės arba didesnės negu anksčiau (ne dėl euro įvedimo, o dėl kitų veiksnių)“, - kalbėjo specialistė.
SEB banko specialistė pastebėjo, kad žmonės prie naujos valiutos pratinasi skirtingai: vieniems tai gali būti lengviau, nes, pavyzdžiui, jie prie kainų įpratę dėl dažno keliavimo po euro zoną, kiti ilgesnį laiką skaičiuos, kiek prekė kainuoja litais.
„Laikotarpis gali būti nevienodas skirtingiems žmonėms: jauni pripras greičiau negu vyresni, tie kas perka dažnai pripras greičiau negu tie, kas perka retai. Manau, kad po poros metų situacija Lietuvoje bus panaši, kaip dabar Estijoje – 1 iš 5 žmonių vis dar perskaičiuos kainas iš eurų į litus pirkdami kasdieninius pirkinius, maždaug 2 iš 5 – didesnius nekasdieninius“, - kalbėjo pašnekovė.
J. Varanauskienė taip pat pastebėjo, kad pirmą euro įvedimo mėnesį pirkimo apimtys būna mažesnės, tačiau ji paminėjo, kad tam įtakos turi po švenčių esančios nuolaidos, šildymo išlaidos.
„Bendri latvių įspūdžiai – kurį laiką žmonės buvo linkę susilaikyti nuo kokių nors nebūtinų pirkinių, ilgiau svarstyti. Estijoje stebėtas didesnis (palyginti su ankstesniais metais) pirkimas, siejamas ir su bendru ekonominiu atsigavimu“, - pridėjo ji.