Ketvirtadalis uždirbo iki 700 Eur „į rankas“
Remiantis „Sodros“ turimais naujausiais gegužės mėnesio duomenimis, iš viso 2022-ųjų gegužę apdraustųjų visomis socialinio draudimo rūšimis buvo 1,3 mln. žmonių.
Juos skirstant pagal gautą uždarbį neatskaičius mokesčių matyti, kad iš jų minėtą mėnesį 134,1 tūkst. uždirbo mažiau nei minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA), kuris popieriuje siekia 730 Eur.
Nuo 731 iki 800 Eur pajamas popieriuje gegužę gavo 82,2 tūkst. apdraustųjų, o nuo 801 iki 900 Eur neatskaičius mokesčių – dar 55 tūkst. žmonių. Kaip buvo skelbiama „Sodros“ puslapyje, gavusių nuo 901 Eur iki 1 tūkst. popieriuje buvo dar apie 59 tūkst. gyventojų.
Iš viso skaičiuojama, kad iki 1 tūkst. Eur neatskaičius mokesčių (iki 682 Eur „į rankas“) šalyje gegužę uždirbo 330,3 tūkst. gyventojų, kas buvo 25,4 proc. nuo visų apdraustųjų.
Naujausi duomenys rodo, kad 2021-aisiais skurdo rizikos riba buvo 483 EUR per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 1 015 EUR – šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusiųjų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus, o skurdo rizikos lygis sudarė 20 proc. Žemiau skurdo rizikos ribos, 2021-ųjų duomenimis, gyvena apie 560 tūkst. šalies gyventojų.
Kalbant apie absoliutų skurdą, jis pernai sudarė 3,9 proc., o apie 110 tūkst. šalies gyventojų gyveno žemiau absoliutaus skurdo ribos.
Ji siekė 260 EUR per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 546 EUR – šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus.
Visgi koks skurdo rizikos rodiklis tiksliai yra šiuo metu, kaip buvo aiškinta, nėra aišku. Jau ne kartą analitikų kritikuota, kad minėti parodo dar praėjusių metų duomenis, šiuo atveju, 2020-ųjų, nes remiamasi 2020 m. gyventojų pajamomis, todėl galima daryti išvadą, kad šiandienos infliacijos pasekmių rodikliai realiai bus matomi tik 2023-ųjų statistikoje.
„Maisto bankas“: kainoms kylant, išaugo maisto poreikis
Nors skurdo rodikliai pastaruosius kelerius metus gerėjo, šiai tendencijai gali sutrukdyti auganti infliacija, buvo teigiama ir „Žinių radijo“ laidoje.
Buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis kalbėjo, kad netgi didžiulės pastangos didinti tiek pensijas, tiek įvairias išmokas, nespėja su augančia infliacija.
„Tai reiškia, kad žmonių disponuojamos pajamos yra mažesnės. Tai atsispindi eilėse, apie kurias kalba „Maisto bankas“, „Caritas“ ir kitos organizacijos“, – laidoje sakė L. Kukuraitis.
Redakcijai „Maisto banko“ atstovai tokią informaciją patvirtino.
„Pagrindinis rodiklis, kaip matome, kad maisto poreikis auga yra tai, kad jeigu prieš metus žmonės sakydavo, kad bananas yra per daug pajuodęs ir jie nežino, ar jį valgys, o kai kurių produktų atsisakydavo, dabar paima ir tuos, o kartais net prašo tokio maisto, kurio mes jau žmonėms nebenorime duoti, tarkime, kokių pastovėjusių obuolių, o juos, jei jie dar tinkami, atiduodame į gyvūnų prieglaudas, žvėrelių maitinimui.
Tai žmonės prašo, kad duotume jiems bei sako, kad bandys suvalgyti“, – sakė komunikacijos vadovė Miglė Petronytė.
Ji pabrėžė, kad ši tendencija ypatingai jaučiama pastaruoju metu.
„Augant maisto kainoms tikrai pastebime išaugusį paramos poreikį. Maisto poreikis tik didėja“, – apibendrino atstovė.
„Delfi“ jau rašė, kad skaičiuojama, kad per metus, lyginant birželio duomenis, maisto kainos bus kilusios apie 30 proc., o tai rodo ir vidutinio pigiausių maisto produktų krepšelio kainų analizė.
Pasak Pricer.lt masto krypties vadovo Petro Čepkausko, birželį pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis Lietuvos parduotuvėse palyginus su 2022 gegužės mėnesiu brango 2,11 Eur (3,1 proc.), ir buvo 16.11 Eur (30 proc.) brangesnis, nei praeitų metų birželio mėnesį.
„Išlaidos maisto produktams auga 30 proc. ir tai pramuš dideles skyles vidutinį ir mažesnį atlyginimą gaunantiems žmonėms, o kur dar komunaliniai mokesčiai ir turimi kreditai“, – soc. tinkle teigė jis.
Gali didėti absoliutaus skurdo rodiklis
Kad infliacija labiausiai veikia uždirbančius mažiausiai ir mažina gyventojų galimybes įsigyti tam tikras prekes ar paslaugas, sakė ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai.
„Atsižvelgiant į skurdo rodiklių apskaičiavimo metodiką, infliacija neturi įtakos oficialiems skurdo rodikliams, tačiau, neabejotinai, infliacija mažina žmonių perkamąją galią ir tuo pačiu turi neigiamos įtakos jų gyvenimo kokybei“, – buvo teigiama gautame atsakyme.
„Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas sutiko, kad didžiausias kainų augimo iššūkis, be abejonės, yra tiems, kas gauna mažiausias pajamas.
Jis aiškino, kad šiuo metu tokiems asmenims, ko gero, reikia atsisakyti ir tam tikrų maisto produktų, nes dažnu atveju jų kainos šiuo metu yra didesnės nei kai kuriose Vakarų Europos šalyse.
„Tiesiog reikia persidėlioti savo pirkinių krepšelį, kitos išeities aš nematau, o vėliau pradės aiškėti didesnis mažmeninės prekybos kritimas. Manau, kad metinis pokytis gali būti ir minus 10 proc.“, – prognozavo ekonomistas.
Kalbėdamas apie skurstančius, Ž. Mauricas aiškino, kad didėjanti infliacija į skurdą gali įstumti vis daugiau žmonių.
„Žiūrint, kaip pažiūrėsime. Jei į skurdo rizikos rodiklį, tai jis nepriklauso nuo infliacijos, nes yra matuojamas pagal pajamas ir jų medianą, tai tas vidurkis turėtų sumažėti, nes mažiausias pajamas gaunančių asmenų pajamos augo sparčiau.
Bet absoliutaus skurdo rodiklis gali padidėti, nes bazinių prekių ir paslaugų kainos auga sparčiau negu pajamos, tai energetika, maisto prekės“, – svarstė jis.
Visgi ekonomistas pridūrė, kad šiuo metu dėl to mažai ką galima padaryti, nes, kaip teigė, „pagal infliaciją iš paskos nepabėgsime“.
„Klaida buvo padaryta ir 2008 m., kai prieš rinkimus buvo padidintos pensijos galvojant, kad viskas ir toliau augs, tačiau Europa nėrė į kelerių metų diržų veržimąsį.
Dabar gal taip nenersime, tačiau nominalus ekonomikos augimas sumažės“, – sakė jis bei įspėjo ir apie Lietuvos banko siūlytus MMA kėlimo planus atlyginimus nuo Naujųjų didinti 18,9 proc.
„Sakyčiau, kad reikėtų žiūrėti atsargiau“, – sakė jis.