„Finansų ministerija sudarinėdama valstybės ar „Sodros“ biudžetą, remiasi prognozėmis. Viena reikšmingiausių – darbo užmokesčio augimas, tačiau jau keletą metų prognozė nepasiteisina.
Yra prognozuojama, kad algos kils 6-7 proc., pagal tai jie sudaro biudžetą ir, atitinkamai, didina pensijas remdamiesi pensijų indeksavimo formule, kurios prognozuojamas darbo užmokestis numatytas trys metai į priekį.
Tačiau matome, kad kiekvienais metais algos didėja daugiau, o tai reiškia, kad Sodra gauna daugiau pajamų“, – sakė jis.
Kaip tikino, „tokiu būdu pensininkai yra nuskriaudžiami.“
„Jei paprastai sakant, pagal tokią indeksavimo formulę tai yra iš pensininkų pavogti pinigai, kadangi dirbančių algos padidėja labiau nei prognozuota, o pensijoms šitie pinigai neatiduodami“, – teigė ekonomistas.
Jo manymu, būtų sąžininga, jei ministerijos prognozėms nepasitvirtinus, o algoms kilus sparčiau nei manyta, būtų priimtas kitas sprendimas.
Reikėtų metų pabaigoje pensininkams atiduoti skolą, kiek jiems nebuvo padidinta pensija
„Reikėtų metų pabaigoje pensininkams atiduoti skolą, kiek jiems nebuvo padidinta pensija“, – svarstė R. Lazutka.
Redakcija primena, kad praėjusiais metais vidutinis darbo užmokestis (neto), siekė apie 1240 eurų, o vidutinė pensija – 539 eurus, rodė Valstybės duomenų agentūros duomenys. Tai reiškia, kad pensija sudarė maždaug 43 proc. vidutinio darbo užmokesčio.
Nuo sausio vidutinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, augo 70 eurų – iki 644 eurų, o be būtinojo stažo – pasiekė 605 eurus.
Finansų ministerijos prognozėse tikimasi, kad 2024 m. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis didės 8,6 proc.