Stipriai lenkiame ir visus kaimynus
LLRI eksperto Leonardo Marcinkevičiaus teigimu, nedarbo spąstai yra santykinis rodiklis, kurį skelbia Europos ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros (EBPO) organizacija, o nuo to atsispiriant – ir Eurostatas. Tai yra rodiklis, parodantis, kiek žmogui šalyje neapsimoka pradėti dirbti.
„Paprasčiau tariant, kiek visos teikiamos socialinės garantijos finansiškai jam yra patrauklesnės ir kiek patrauklesnės negu jo potencialus darbo užmokestis. Paimamos visos gaunamos išmokos, nedarbo ir kitos, mokamos darbo neturintiems asmenims, ir potencialus atlyginimas, tada paskaičiuojama, koks yra šių dviejų dydžių santykis.
Kuo Lietuva yra išskirtinė visame Europos Sąjungos (ES) kontekste, tai kad paskutinius trejus metus šis rodiklis yra aukštesnis negu 100 proc. Tai reiškia, kad žmogus gali gauti du trečdalius vidutinio atlyginimo ir jam finansiškai neapsimoka pradėti dirbti pirmus tris mėnesius po darbo praradimo. Nedarbo spąstų rodiklis šiemet sudarė 103 proc. Vadinasi, išmokos bendrai netgi viršija žmogaus potencialų atlyginimą“, – aiškino L. Marcinkevičius.
Lietuvoje nedarbo spąstų rodiklis yra didžiausias visoje ES ir gerokai didesnis nei pas kaimynus, nurodė pašnekovas. Pavyzdžiui, Estijoje jis siekia 69 proc., Latvijoje – 83 proc. Lenkijoje 60 proc, o ES vidurkis yra 74 proc., remiantis paskutiniais, 2023 m. duomenimis.
Siūlytų didinti NPD, mažinti kitas kompensacijas
Anot L. Marcinkevičiaus, kalbant apie nedarbo spąstų rodiklį, reikšmingas šuolis įvyko pirmaisiais pandemijos metais.
„Socialinės apsaugos sistema nebeskatina žmonių pradėti dirbti ir su tuo susiję keli kiti veiksniai, kaip kompensacijos ir t. t. Įvairūs prastovų kompensavimai ir kiti mechanizmai persidavė į dosnią išmokų sistemą ateinančiais metais ir Lietuva tiesiog su tuo nesusitvarkė.
Pavyzdžiui, praėjusiais metais vykdyta užimtumo reforma duoda gerą kryptį kvalifikacijos tobulinime, kompetencijų įgijime tiems, kurie ilgą laiką yra be darbo, bet tai niekaip nesprendžia santykinai didelių nedarbo išmokų fakto. Sakyčiau, čia yra pagrindinis elementas – pas mus labai dosni nedarbo išmokų sistema, lyginant su potencialiu atlyginimu“, – dėstė ekspertas.
Vertinant užimtumo rodiklius, Lietuvos situacija išties nėra bloga, tačiau, pasak L. Marcinkevičiaus, tendencija visgi prastėjanti. Šių metų antrąjį ketvirtį nedarbo lygis siekė 6,9 proc., trečiąjį – 6,8 proc., o tai yra pakankamai aukštas procentas, pastebėjo pašnekovas.
„Tai nėra tie skaičiai, dėl kurių reikėtų sunerimti, bet tikrai nėra gera tendencija. Be abejo, yra dalis žmonių, kurie bet kuriuo atveju renkasi dirbti, tačiau aukštas nedarbo spąstų rodiklis galioja tik pirmaisiais mėnesiais. Po to dėl mūsų nedarbo išmokų sistemos tas santykis mažėja. Aktualiausia tai yra žmonėms, kurie stokoja kompetencijų ar motyvacijos dirbti. Kai sudaroma terpė žmogui kurį laiką pasilikti be darbo, į darbo rinką vėl sugrįžti yra sudėtingiau“, – kalbėjo L. Marcinkevičius.
Anot jo, ilgainiui, jei problema nebus sprendžiama, situacija tik prastės, žmonės vis labiau įpras nedirbti arba naudotis išmokų sistema. Ekspertas atkreipė dėmesį, kad jau ir verslininkai kalba apie problemą, kai žmonės socialinį draudimą naudoja kaip galimybę paatostogauti.
L. Marcinkevičiaus teigimu, norint, jog santykis pakryptų į darbo užmokesčio, o ne išmokų pusę, tai viena vertus reikėtų nebedidinti taip sparčiai nedarbo išmokų. Kita vertus, reikėtų didinti į rankas gaunamų pajamų dalį arba, kitaip tariant, padidinti neapmokestinamų pajamų dydį (NPD). Tai galėtų būti vienas iš elementų, kuris paskatintų žmogų anksčiau pradėti dirbti, nes jam svarbiau ne kokios pajamos yra ant popieriaus, o kiek jis gauna į rankas.
„Svarbu paminėti, kad kai skaičiuojami nedarbo spąstai, šis rodiklis apima ne tik tiesiogines nedarbo išmokas, bet ir įvairias su tuo susijusias kompensacijas, kurias žmonės gali gauti. Pavyzdžiui, šildymo kompensacijos ir kitos netikslinės pagalbos priemonės, susijusios su užimtumo situacija.
Kadangi tas kompensacijas žmogus gali prarasti pradėjęs dirbti, jis tiesiog paskaičiuoja, ar jam taip apsimoka. Tai tų netikslinių finansinių pagalbos priemonių atsisakymas irgi būtų vienas iš veiksnių, kuris padėtų spręsti aukštų nedarbo spąstų problemą“, – „Delfi“ komentavo L. Marcinkevičius.
Vidutinės išmokos nėra didelės
Savo ruožtu ekonomistas Romas Lazutka tikino, jog kalbant apie nedarbo išmokų dydį, tai reikia pastebėti, kad jos išties nėra didelės. Kaip žinia, bedarbio išmoka kas tris mėnesius mažėja, o po devynių mėnesių ji visai nebemokama.
Šiuo metu nedarbo išmoką sudaro dvi dalys – pastovioji ir kintama. Pastovi nedarbo išmokos dalis yra lygi 215,01 euro, t. y. 23,27 proc. esamos minimalios mėnesinės algos (MMA). Kadangi nuo Naujųjų metų MMA vėl padidės, keisis ir ši pastovioji nedarbo išmokos dalis – ji turėtų pasiekti 241,5 euro.
Tuo metu kintamoji dalis priklauso nuo turėtų pajamų – skaičiuojant šią dalį įvertinamos turėtos draudžiamosios pajamos, gautos per 30 mėnesių, praėjusių iki užpraeito kalendorinio mėnesio pabaigos nuo bedarbio statuso įgijimo dienos.
Kintama mėnesinė išmokos dalis pirmą – trečią nedarbo išmokos mokėjimo mėnesį sudaro 38,79 proc. asmens vidutinių draudžiamųjų pajamų, ketvirtą – šeštą mėnesį – 31,03 proc, o septintą – devintą mėnesį – 23,27 proc. Šie procentai sudedami su pastoviąja dalimi.
Tai reiškia, kad jei žmogaus vidutinės mėnesio draudžiamosios pajamos siekė 800 eurų, pirmuosius tris mėnesius jis gaus 525 eurus, vėliau 463 eurus, o paskutinius tris mėnesius – 401 eurą.
Daugiausiai žmonių gauna vidutinę nedarbo išmoką, kuri bent jau rugsėjį, „Sodros“ duomenimis, siekė 591,1 euro. Vidutiniškai išmokos mokamos beveik 5 mėnesius. Rugsėjį nedarbo išmoką iš viso gavo 84,9 tūkst. žmonių.
Maksimali nedarbo išmoka negali būti didesnė nei 58,18 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio. Šiuo metu ji siekia 1270,42 euro, tokią šalyje gauna vos keli tūkstančiai žmonių.
Visgi, kaip pastebėjo R. Lazutka, šiaip sau gyventi iš nedarbo išmokos nėra taip paprasta.
„Sąlyga yra, kad žmogus turi registruotis Užimtumo tarnyboje (UŽT) ir priimti jos siūlomus darbus. Jeigu žmogus gauna bedarbio išmoką, po to socialinę pašalpą ir jam yra pasiūlomas darbas, o jis atsisako, tai jis tų išmokų netenka. Nėra tos išmokos mokamos neatsižvelgiant į tai, ar žmogus vengia dirbti, ar ne“, – įvardijo ekonomistas.
Tiesa, kartais aplinkybės žmonėms neleidžia dirbti kai kurių darbų, nurodė R. Lazutka. Pavyzdžiui, jei asmuo gyvena kaime, kuriame darbo nėra, o iki artimiausio miestelio reikia važiuoti autobusu, kursuojančių tik kelis kartus per savaitę, daugelį darbo pasiūlymų priimti logistiškai neįmanoma. Tuomet išmokos gali būti mokamos toliau.
Tačiau UŽT gali siūlyti ne tik darbus, bet ir mokymus, kurių taip pat mažai yra galimybių atsisakyti. Jei žmogus nesutinka kelti savo kvalifikacijos, išmokti naujų įgūdžių, gali taip pat prarasti gaunamas išmokas.
Už savo išmokas žmogus jau susimokėjo
Pats R. Lazutka tikino, jog Lietuvoje nedarbo išmokos, socialinės pašalpos yra labai skurdžios ir pats iš jų gyventi nenorėtų. Jis taip pat pabrėžė, jog nedarbo išmokų negalima vadinti pašalpomis.
„Žmogus apsidraudžia, tai yra jo įmokos. Jei draudžiasi automobilį ir tą automobilį sudaužo, tai nereikėtų moralizuoti apie neatsargų važiavimą, nes ta išmoka buvo nusipirkta.
Tiesa, Lietuvoje ir kai kuriose kitose šalyse taip pat yra viena tokia ypatybė, kad ta išmoka mokama net ir tada, jei žmogus iš darbo išėjo savo noru. Anksčiau taip nebuvo. Dabar yra tokia problema, kad nedarbo išmokomis naudojasi ir tie, kurie yra paklausūs darbo rinkoje, išsilavinę. Dalis naudojasi nedarbo išmokomis tiesiog tam, kad gautų papildomas atostogas“, – kalbėjo ekonomistas.
Lietuvoje anksčiau buvo taip, kad išėjus iš darbo savo noru išmokos nebuvo mokamos apie pusę metų. Sprendžiant bedarbystės problemas būtų galima siūlyti grąžinti panašų modelį, tačiau mūsų šalyje vis dar nemažai darbdavių vengia atleisti darbuotojus, tikino R. Lazutka.
„Lietuvoje darbdaviai dar taiko spaudimą darbuotojams, tai gana paplitę. Gana dažnai būna, kad darbuotojas priverčiamas išeiti iš darbo savo noru. <...> Jei žmogų atleidi, reikia išmokėti išeitinę, todėl pradeda taikyt spaudimą. Tokiu atveju būtų neteisinga, jei jis negalėtų gauti nedarbo išmokos“, – teigė ekonomistas.
