31 straipsnių
Lietuvoje vidurinei klasei, pagal Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) metodiką, priskirtini gyventojai, kurių pajamos siekia nuo 930 iki 2200 eurų į rankas. Taip išeina, kad nuo minimalios algos viduriniąją klasę šalyje skiria vos keli šimtai eurų. Vis dėlto ekspertai su toki...
Vidurinei klasei pagal Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) metodiką, priskirtini gyventojai, kurių pajamos siekia nuo 930 iki 2200 eurų į rankas. Taip išeina, kad nuo minimalios algos viduriniąją klasę skiria vos keli šimtai eurų.
Rinkiminėse partijų programose galima aptikti ne tik paprasto populizmo, bet ir rinkėją gundančių utopijų. Jomis ignoruojama realybė – išteklių ribotumo ir darbo bei verslo kaip vienintelės produktyvios veiklos, atliepiant žmogui kylančias stokas. Neužtruko, kol Lietuvos politikai į savo programas i...
Rudenį gali pasikeisti Lietuvos politinis veidas, o nauji vėjai paveiktų ir šalies ekonominę raidą. Kas bus svarbiausia ateinančius ketverius metus mokesčių srityje? Ar daug kompromisų teks daryti finansuojant gynybą? Ar nepavėluosime su būtinais sprendimais, taip stumdami šalį į socialinės gerovės ...
Reguliuodama įmonių veiklą, valstybė siekia saugoti Konstitucijoje numatytas visų mūsų teises ir pareigas, užtikrinti sąžiningą konkurenciją ir vartotojų teises. Jei reguliavimas neišvengiamas, jis turi būti tikslingas, proporcingas ir nekelti nepamatuotos naštos. Priešingu atveju, kenčia vertės kūr...
Dvejus metus nuosekliai mažėjęs, euro zonos apyvartoje esantis pinigų kiekis antrąjį šių metų ketvirtį nežymiai padidėjo. Tai rodo, kad Europos Centrinio Banko (ECB) pinigų politikos griežtinimas savo darbą jau padarė ir dėl to infliacija slops kur kas lėčiau, nei iki šiol. Tą patvirtina ir išanksti...
Antradienį Seimas po svarstymo pritarė siūlymu pratęsti bankų solidarumo įnašą vieneriems metams.
Euro zonoje mažėja bazinės palūkanų normos. Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį žengė šį žingsnį pirmą kartą nuo 2019 metų. Priklausomai nuo tolesnių reguliuotojo sprendimų, keisis ir Lietuvos gyventojams aktualaus „Euribor“ dydis.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako nepritarsianti nei vienam iš įstatymo projektų, siūlančių pratęsti bankų solidarumo įnašą. Anot jos, už mokestį „viena ar kita forma“ susimoka vartotojai.
Lietuvoje diskutuojant dėl papildomo gynybos finansavimo iš mokesčių, dalis ekonomistų ragina nepasiklysti ginčuose ir imtis realių sprendimų, kartu perspėja neprikurti papildomų biurokratinių kliūčių ekonomikos augimui. Vis dėlto „Delfi“ kalbinti ekspertai santūriai vertina tokį pajamų šaltinį.
Dviženklė infliacija virto tik slogiu prisiminimu, tačiau bendro kainų mažėjimo Lietuvoje tikėtis dar anksti. Ekonomistų vertinimu, šiemet prekių kainos pasikoreguos į vartotojams priimtinesnį lygį, o paslaugos toliau brangs. „Delfi“ kalbintų ekspertų teigimu, euro zonos kova su infliacija dar nebai...
Pernai pavasarį prognozuotas 2023 metų Lietuvos ūkio kritimas jau patvirtintas išankstiniais duomenimis. Tai būtų pirmasis BVP smukimas nuo finansinės krizės laikų. Analitikai padėties nedramatizuoja, bet ir nerodo didelio optimizmo dėl ateities, nerimaudami, ar atsigaus vidaus vartojimas ir kokia b...
Lietuvos ūkis pernai smuko pirmą kartą per daugelį metų, rodo išankstinė statistika. Tačiau infliacija atsitraukia, energijos kainos stabilizuojasi, laukiama palūkanų normų mažėjimo.
Dešimt iš eilės. Tiek kartų Europos Centrinis Bankas (ECB) didino bazines palūkanų normas, prieš pranešdamas apie pauzę. Ketvirtadienį Atėnuose susirinkusi šios institucijos valdančioji taryba nutarė pristabdyti rekordiškai spartų palūkanų kėlimo ciklą. Daugeliui paskolų turėtojų dabar aktualiausias...
Gyventojų perkamoji galia tik didės, o kainų augimas metų pabaigoje bus smarkiai sulėtėjęs, skelbia dalis ekonomistų. Tačiau esama nuomonių, kad šis ruduo bus paženklintas „diržų veržimosi“, kai žmones prislėgs per porą metų susikaupusios infliacijos našta.
Nors Finansų ministerija ir pagerino šių metų Lietuvos ekonominę prognozę, ekspertai vis tiek įvardija, kad tai bus nuosmukio metai, kiti – labai nežymaus augimo. Viena svarbiausių priežasčių lemianti tokias prognozes, yra griežta Europos Centrinio Banko politika, kai palūkanos keliamos beprecedenči...
Finansų ministerija atnaujino šių metų Lietuvos ekonominę prognozę – BVP susitraukimas bus mažesnis, tačiau augimas taip pat prognozuojamas mažesnis.
Antroji metų pusė Lietuvos ekonomikai nežada jokių malonių staigmenų. Infliacija iš šalies traukiasi nenoriai, o Europos kova su ja turi savo kainą, nugulančią ant žmonių ir verslo pečių sunkia brangstančių paskolų našta. Analitikai teigia, kad pramonei gerų žinių nėra, gyventojams būsto įperkamumas...
Ketvirtadienį posėdžiavusi Europos Centrinio Banko (ECB) valdančioji taryba nusprendė visas tris pagrindines palūkanų normas padidinti 25 baziniais punktais.
Dar prieš metus bazinės palūkanų normos euro zonoje svyravo apie nulį, tačiau infliacija privertė reguliuotoją didinti palūkanas ir taip „vėsinti“ ekonomiką. Ketvirtadienį numatomas devintas didinimas iš eilės. Ekspertai sako, kad rudenį vėl kartoti šį žingsnį jau būtų klaida.
