Vidutinė per apsilankymą restorane išleidžiama pinigų suma 2022 metais ir 2023 metų pirmąjį ketvirtį keitėsi vos vienu euru: nuo 20,90 euro iki 21,90 euro.
Šiuos duomenis pateikia sprendimo arbatpinigiams kavinėse ir restoranuose „MyTips“ kūrėjai.
Sostinės centre įsikūrusio pusryčių restorano „Lola“ savininkas Martynas Vildžiūnas teigia, kad priešpandeminiais metais apie 30 procentų viešojo maitinimo įstaigų klientų atsiskaitydavo kortele, o 70 procentų – grynaisiais. Po pandemijos šis santykis jo valdomame restorane pasikeitė mokėjimo kortelių naudai – dabar jau kortele atsiskaito 70 procentų, o grynaisiais – apie trečdalis klientų.
Anot verslininko, Lietuvoje įprasta palikti 10 procentų nuo užsakymo sumos, tačiau šis skaičius palaipsniui auga. Kai kuriems klientų ypač mėgstamiems padavėjams pavyksta papildomai susirinkti iki pusės savo algos, o kartais ir antrą atlyginimą.
„Manau, kad tie procentai nuo sąskaitos šiandien gali siekti ir apie 15“, – teigia „Lola“ savininkas.
Pasak M. Vildžiūno, prie baro dažnai stovintis stiklainis arba dėžutė arbatpinigiams šiandien vis dažniau lieka tuščia. „Aš pats, būdamas studentas, dirbau aptarnavimo sferoje, taip pat buvau padavėjas. Žinau, ką reiškia, kai tu vertiesi per galvą, stengiesi, o klientas atsiskaito kortele ir, neturėdamas su savimi grynųjų, nepalieka arbatpinigių. Viduje būna nekoks jausmas. O dabar mūsų padavėjams yra postūmis labiau stengtis, nes jie žino, kad nesvarbu, ar žmogus mokės kortele, ar grynaisiais, jų pastangos tikrai bus įvertintos“, – sako M. Vildžiūnas.
Jam antrina ir padavėjas Nikita Frolovas: „Dauguma klientų, kuriuos aš aptarnauju, nebeturi su savimi grynųjų pinigų. Kai atsirado galimybė palikti arbatpinigius banko kortele, arbatpinigių sumos padidėjo beveik dukart“.
N. Frolovas pastebi, kad lietuviai vis dar kuklinasi patys siūlyti palikti padavėjui arbatpinigių kortele.
„Vilniuje besilankantys užsieniečiai dažniau teiraujasi tokios galimybės, o lietuviai – kuklesni. Jiems mes turime dažnai priminti apie galimybę palikti arbatpinigius mokėjimo terminale. Tačiau kai klientai pripranta, vėliau jau nesikuklina palikti netgi didesnių sumų, negu standartiniai 10 procentų nuo sąskaitos. Tad šia naujove esame išties patenkinti“, – pasakoja N. Frolovas.
Skaičiuojama, kad jeigu visi Lietuvos kavinių ir restoranų arbatpinigiai būtų oficialiai apskaitomi, tai šalies biudžetas per metus pasipildytų papildomais 10 mln. eurų.