Šiemet tokio augimo nebepamatysime
Statistikos departamento duomenimis, vidutinis darbo užmokestis pernai Lietuvoje padidėjo dešimtadaliu ir siekė 1568 eurus prieš mokesčius. Tai – vienas sparčiausių atlyginimų augimų Europoje. „Brandnomika“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas laidoje „Delfi tema“ sako, kad tai lėmė dvi priežastys.
„Pirma – mūsų ekonomika gerokai geriau nei euro zonos vidurkis atlaiko kovidą, tarkime, pernai BVP lygis 5 proc. viršijo tą lygį, kuris buvo prieš pandemiją. Augo daugumos sektorių ekonominis aktyvumas, tai reiškia, kad įmonės daugiau uždirbo ir daugiau pasidalijo su darbuotojais.
Antra – sisteminė priežastis – nedarbo lygis Lietuvoje pernai pradėjo mažėti, nes ekonomika pradėjo augti, bet tuo pačiu apie 36 proc. visų Lietuvos bedarbių – ilgalaikiai bedarbiai. Tai reiškia, kad įmonės turėjo problemų su darbuotojų paieška. Atitinkamai tai reiškia, kad jos ieškojo darbuotojo ne tik iš išorės, bet labai stipriai zondavo, verbavo ir bandė pervilioti darbuotojus viena iš kitos. Kaip gali pervilioti darbuotoją – tik didesniu atlyginimu“, – dėsto jis.
Vis dėlto šiemet pasiekti 10 proc. atlyginimų augimą esą bus sudėtinga. Kaip prognozuoja ekonomistas, spartesnį atlyginimų augimą bus galima pamatyti restoranų ir viešbučių sektoriuje, bet pramonėje ir transporte atlyginimai augs lėčiau dėl geopolitinių iššūkių ir augančių energetikos kaštų.
Realus padidėjimas mažesnis
Pašnekovas priduria, kad atlyginimų augimas reiškia ne tik didesnį uždarbį, automatiškai kyla prekių ir paslaugų kainos, tad realus pokytis gali būti nedidelis. Štai pavyzdžiui, Statistikos departamentas skelbia, kad pernai įvertinus infliaciją realus atlyginimų padidėjimas siekė apie 4 proc.
„Viena pagrindinių priežasčių, kodėl turime didesnę infliaciją nei euro zonoje, ir yra atlyginimų augimas. Jei pažiūrėsime euro zonos infliaciją gruodžio mėn. ji siekė 2,4 proc., o Lietuvoje – 7,3 proc.
Esminė priežastis – Lietuvoje kyla atlyginimai, tuo pačiu tarkime Vokietijoje praktiškai atlyginimų augimas dar neprasidėjo. Atlyginimų augimas, aišku, prisideda ne tik prie to, kad žmonės daugiau uždirba, bet įmonės kelia automatiškai ir paslaugų bei prekių kainas ant vartotojų pečių“, – pažymi A. Izgorodinas.
Lietuviai nepatenkinti savo algomis
„CV Online“ rinkodaros vadovė Rita Karavaitienė laidoje pasakoja, kad didžioji dalis darbuotojų nėra patenkinti savo dabartiniu atlyginimu. Žmonės tikisi apie 30 proc. didesnės algos.
„Pradėjome vykdyti apklausą, kaip darbuotojai vertina savo atlyginimą, ar yra patenkinti, ar mano, kad tai – teisingas atlyginimas. Už jų darbą, prisiimtas atsakomybes, didžioji dalis apklausoje dalyvaujančių žmonių mini, kad jų manymu, jie gauna neteisingą atlyginimą, jis turėtų būti didesnis. Remiantis tarpiniais rezultatais, žmonės tikisi apie 30 proc. didesnės algos. Tai esą būtų teisingas atlyginimas“, – pasakoja ji.
Mažėja darbo pasiūlymų užsienyje, tačiau netrukus situacija pasikeis
Be kita ko, sumažėjo ir lietuvių noras darbo dairytis užsienyje bei pačių darbo pasiūlymų skaičius darbui užsienyje.
„Įprastai būdavo šimtais skaičiuojami darbo pasiūlymai. Kryptys būdavo: Jungtinė Karalystė, Vokietija, Skandinavijos šalys, Pietų šalys turizmo sektoriuje. Dabar atsirado daugiau suvaržymo, apribojimų, nežinomybės. Krypčių sumažėjo, JK nėra pagrindinė kryptis, Nyderlandai, Vokietija, Skandinavija išlieka, bet skelbimų mažiau.
Mes matome, kad dažnu atveju, kai žmonės dairosi tinkamų darbo pasiūlymų, teikia prioritetą tiems skelbimams, kuriuose numatyta galimybė dirbti iš namų. Ieškančiųjų darbo pageidavimu lokacija apsiriboja namais, nelabai kas veržiasi išvykti kuo toliau ir į kitą šalį. Ieško galimybių būti namuose ir daugiau uždirbti iš namų“, – pažymi R. Karavaitienė.
Ekonomistas pritaria, kad sparčiai augantys atlyginimai laikinai sustabdys lietuvių norą emigruoti į kitas šalis. Tačiau antrą pusmetį matysime kitokią tendenciją.
„Mano prognozė, kad šių metų antrą pusmetį matysime gerokai spartesnį atlyginimų augimą Vakarų Europos ir Skandinavijos valstybėse nei dabar, kadangi nedarbo lygis vis labiau mažės. Antras dalykas – pavasarį ir vasarą vyks nemažai derybų tarp profsąjungų ir įvairių sektorių Europos valstybėse, manau, kad profsąjungos išsikovos gerokai didesnius atlyginimus.
Tai yra rizika, kad nuo šių metų antro pusmečio užsienio įmonės pradės labiau vilioti Lietuvos darbuotojus, juolab kad matėme euro zonoje ir ES valstybė tokį rimtą nedarbo lygio sumažėjimą, kuris prasidėjo nuo praėjusių metų pabaigos ir jis tęsiasi šiais metais. Tai reiškia, kad polinkis vilioti darbuotojus iš kitų valstybių Vakarų Europoje tik didės“, – mano A. Izgorodinas.