„Dukra šiuo metu studijuoja Vokietijoje ir labai apsidžiaugė bei nustebo pastebėjusi vietiniame prekybos centre pažįstamus lietuviškus ledus. Bet dar labiau nustebau aš, patikrinęs, kiek gi šie ledai kainuoja Lietuvoje“, – rašo vyras.
O kainuoja jie Lietuvoje beveik dvigubai daugiau. Bendrovės „Klaipėdos pienas“ gaminamų ledų „KAR KAR/Baltoji varnelė“ kaina Lietuvoje siekia 7,39 Eur už 950 ml/550 g pakuotę, o štai Vokietijos „Kauflande“ lygiai tie patys ledai ir tas pats jų kiekis kainuoja vos 3,79 Eur.
„Įdomu, kas lemia tokį skirtumą – gal vėl „skirtingos išlaidos logistikai“, o gal prekybininkų godumas?“, – ironizuoja skaitytojas.
„Atkreipiame dėmesį, kad šiems ledams parduotuvėje Vokietijoje taikomas specialus pasiūlymas – etiketėje nurodoma, kad jis galios trumpą laiką. Mūsų parduotuvėje nurodoma reguliari šių ledų kaina, tad lyginti jas tarpusavyje yra netikslu“, – „Delfi“ komentuoja prekybos tinklo „Maxima“ Komunikacijos ir korporatyvinių ryšių departamento vadovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė.
„Juolab, kad galutinė produkto kaina priklauso nuo labai įvairių veiksnių. Visų pirma, kainodara nustatoma individualiai, atsižvelgiant į kiekvienos šalies rinką, jos dydį ir rinkoje esančią konkurenciją“, – priduria ji.
I. Trakimaitė-Šeškuvienė sako, kad reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, jog kiekvienas prekybos tinklas turi skirtingus tiekėjus, skiriasi ir su jais sudaromos sutartys. Į kainodarą taip pat įeina ir kiti svarbūs faktoriai: logistikos, darbuotojų atlyginimo, energetinių resursų, parduotuvių nuomos ir kiti įvairūs kaštai.
Vokietijos tinkle kainos etiketėje matomas prierašas „Nur für kurze Zeit“ lietuviškai reiškia „Tik trumpam“.
Beje, šį karamelizuotų spragėsių plombyrą Lietuvos „Iki“ elektroninėje parduotuvėje galima pamatyti už 7,99 Eur kainą, tačiau su lojalumo kortele ir užsisakant konkretų pristatymo laiką kaina yra 4 Eur.
Slapto pirkėjo ir rinkos tyrimų agentūros „SeeNext“ vykdomasis direktorius Tomas Daukša pateikė bendrą vertinimą, kas apskritai gali lemti kainų skirtumus Lietuvoje ir užsienyje.
„Bendrinis komentaras gali būti toks, kad skiriasi rinkos dydis ir turbūt konkurencinė, mokestinė aplinka. Tokie trys kriterijai, kurie turi didžiausios įtakos kainai“, – sako T. Daukša.
„Gali būti įėjimo į rinką tokia strategija, gali būti, kad jie neseniai įėjo į Vokietiją“, – svarstė jis.
„Klaipėdos pienas“ savo ledų aprašyme mini, kad iki 2022 metų ledai vadinosi „Baltoji varnelė“, tačiau vėliau nuspręsta pakeisti pavadinimą į „KAR KAR“ ir „pradėti eksportuoti į užsienio rinkas“. Kol kas laukiame „Klaipėdos pieno“ komentaro.
„Delfi“ neseniai jau rašė apie „Žemaitijos pieno“ saldžios grietinėlės sviesto kainų skirtumus Lietuvoje ir Estijoje. Pastarojoje šalyje lietuviškas sviestas pigesnis.
Kainų palyginimo portalo „Pricer.lt“ įkūrėjas Arūnas Vizickas tuomet komentavo, kad gamintojai gali būti suinteresuoti eksportui pasiūlyti mažesnes kainas nei vietinei rinkai.
Dar vienas galimas paaiškinimas esąs tas, kad mažmeninėje prekyboje yra dideli antkainiai. Galiausiai, teigė ekspertas, turi reikšmės ir žmonių prieraišumas prie tam tikrų prekių ženklų Lietuvoje.
„Lietuvoje šitie prekės ženklai turi svorį, turi lojalių pirkėjų, dėl to gali prašyti aukštesnės kainos. Tuo metu Estijoje jie yra „vienas iš“: iš kitos šalies ir jokio lojalumo. Jie turi prasimušinėti į lentynas, į vartotojų krepšelius. Tuo atžvilgiu tai yra gerokai sunkiau ir vienintelis būdas, kuris ten naudojamas, – mažesnė kaina“, – aiškina Pricer.lt įkūrėjas.
Pernai liepą „Delfi“ rašė ir apie lietuviškus sūrelius bei ledus Latvijoje. Jie ten taip pat buvo pigesni.