Lietuvos banko valdybos narys Tomas Garbaravičius vykusioje konfeerencijoje minėjo, kad nerimą jam kelia padidėjusi bankų koncentracija šalyje.
Jo teigimu, paskutiniai kelerių metų įvykiai ir įvykusios bankų konsolidacijos bankų sektoriuje lėmė, kad bankų koncentracija šalyje reikšmingai didėjo.
Kaip aiškino, dviejų didžiausių bankų dalis Lietuvos rinkoje, reikšmingai didėjo, kai tuo tarpu kitų rinkos žaidėjų apimtys smarkiai nesikeitė.
„Tai reiškia, kad koncentracija centriniam bankui jau savaime yra finansinio stabilumo rizika, o ir palūkanos didėja, o vartotojai negauna geriausio pasirinkimo“, – teigė jis.
Kaip vienas pagrindinių veiksnių dėl rinkoje didėjančios bankų koncentracijos, kaip tikino, yra palūkanų dinamika.
Ekspertas pasakojo, kad 2015 m. Lietuvoje palūkanos buvo tarp mažiausių euro zonoje, tačiau 2019 m. viskas apsivertė aukštyn kojomis ir šiandien jos jau yra didesnės už euro zonos vidurkį.
„Per pastaruosius keturis metus tas padidėjimas yra didžiausias euro zonoje, jos padidėjo 0,8 proc.“, – sakė jis. LB duomenimis, Lietuvoje būsto paskolų palūkanos siekia apie 2,3 proc., kai euro zonos vidurkis yra 1,8 proc.
„Tai kelia tam tikrų klausimų, nes niekas kaip ir labai nesikeitė, o palūkanos auga. Tada žiūri į koncentraciją“,– svarstė jis ir skaičiavo, kad didžiausios būsto paskolų palūkanos šiandien yra Airijoje, o mažiausios Suomijoje.
LB atstovas tikino, kad institucija antradienį pristatė ir savo siūlymus, kaip būsto rinkoje būtų galima didinti konkurenciją tarp bankų. Buvo pateiktos trys kryptys.
Kaip teigė, tai galėtų būti būsto paskolų pasiūlos didinimas – naujų skolintojų pritraukimas, informacijos rinkimo ir būsto paskolos paieškos sąnaudų mažinimas ir paprastesnis ir aktyvesnis būsto paskolos refinansavimas.
Kalbant apie naujus skolintojus, jis sakė, kad tai – pats ambicingiausias siūlymas. LB siūlė, kad skolinimas galėtų vykti tarpvalstybiniu lygiu. Žinoma, kaip teigė, tada reikėtų peržiūrėti būsto paskolų reguliavimą, tačiau pabrėžė, kad nors Lietuva yra maža šalis, ji galėtų parodyti pavyzdį visai ES, o žmonės tada galėtų rinktis ne tik Lietuvos kredito davėjus, bet ir įmones veikiančias užsienyje.
Taip pat buvo kalbama ir apie tai, kad geriausių būsto paskolų siūlymų būtų galima ieškoti internetinėse platformose.
„Vienoje vietoje būtų viskas surenkama ir būtų patogu išsirinkti. Lietuvoje tai gali daryti kredito tarpininkai, vienas toks jau yra, jų veikla yra reglamentuota, bet Lietuvoje kredito brokeriai nėra tokie populiarūs“, – kalbėjo LB atstovas.