„Ar pastebėjote, kad mėgstantiems išlenkti taurelę ar papešti dūmą infliacijos šuolis smogė švelniau nei sveikuoliams, perkantiems ekologiškus vaisius ir daržoves?“ – „Facebook“ klausia Ž. Mauricas.
Jo teigimu, Lietuvoje per pastaruosius ketverius metus, lyginant 2020 m. birželį su šių metų birželiu, maisto produktai pabrango labiau nei alkoholis ir tabakas. Maistas brango 48 proc., o alkoholis ir tabakas – atitinkamai 29 proc. ir 30 proc.
„Dar įdomiau yra tai, kad per pastaruosius 4 metus degtinė pabrango (+21 proc.) net mažiau nei vanduo (+21 proc.), o degtinės įperkamumas Lietuvoje pasiekė visų laikų aukštumas t.y. už vieną vidutinį mėnesinį darbo užmokestį (1333 Eur) Lietuvoje šiuo metu galima nusipirkti net 138 pusės litro talpos degtinės butelius (kainuojančius 9,63 Eur) – tai yra du kartus daugiau nei 2010 metais ir tris kartus daugiau nei 2002 metais“, – socialiniame tinkle rašo Ž. Mauricas.
Pasak ekonomisto, taip nutiko todėl, kad 2021-2023 metų infliacijos šuolis stipriai pakėlė maisto produktų kainas, tačiau akcizai nebuvo taip sparčiai keliami.
„Pavyzdžiui, akcizas degtinei per pastaruosius 4 metus išaugo vos 22 proc., o alui ir vynui – 33 proc. Kadangi akcizas sudaro ženklią dalį alkoholinių gėrimų kainos, bendras alkoholio kainų augimas tapo lėtesnis nei daugelio kitų maisto produktų.
Pvz., pienas pabrango 66 proc., o degtinė – vos 21 proc.. Visgi sustojęs maisto kainų augimas bei keliami alkoholio bei tabako akcizai artimiausiu metu turėtų sugrąžinti viską į savo vėžes“, – aiškina Ž. Mauricas.
„Delfi“ primena, kad neseniai Seimas patvirtino didinsiantis akcizus smarkiau, o gautas lėšas nukreipsiantis gynybos finansavimo poreikiams. Plačiau, kiek brangs degalai, rūkalai ir alkoholis, skaitykite čia.