Kai gyventojai savo metinėse pajamų deklaracijose nurodo daug mažesnes pajamas nei yra išleidžiama atostogose, VMI gali kilti įtarimas dėl šešėlinių pajamų. Žvilgsnis krypsta ir į įmones, kai šios darbuotojų keliones įvardija komandiruotėmis, išlaidas nurašo prie leidžiamų atskaitymų, nors iš tiesų tai – asmeninė kelionė.
VMI Kontrolės departamento direktorė Eglė Ramanauskienė komentare DELFI nurodo, kad analizės metu naudojami tiek VMI turimi duomenys, tiek surinkti iš įvairių trečiųjų šaltinių. Tai ir pačių mokesčių mokėtojų pateiktos deklaracijos, registracijos duomenys, mokesčių mokėjimo duomenys, informacija apie turtą ir pajamas, kitų šalių mokesčių administratorių informacija.
Be to, jau kelis metus prižiūrimi finansų rinkos dalyviai teikia VMI informaciją apie nuolatinių Lietuvos gyventojų sąskaitų likutį, gautų įplaukų dydį, skolinius įsipareigojimus. Pasak E. Ramanauskienės, tokiu būdu taikant turimus rizikos analizės įrankius, nustatomi galimai rizikingi asmenys, nedeklaruojantys pajamų ir nemokantys mokesčių.
„Mokesčių administratoriui sudarant gyventojų pajamų–išlaidų balansą, siekiant identifikuoti galimus neatitikimus, reikšminga gali būti ir informacija apie gyventojų patirtas kelionių išlaidas, ypač tais atvejais, kai už paslaugas atsiskaitoma grynaisiais.
Todėl kontrolės veiksmų metu mokesčių administratorius neretai kreipiasi į kelionių organizatorius su prašymu pateikti duomenis apie jų tam tikru laikotarpiu vykdytas keliones. Kontrolės veiksmų metu, greta kitų kriterijų, gali būti vertinama ir privačių poreikių tenkinimo įmonės lėšomis rizika. Pavyzdžiui, užfiksuojamos su veikla nesusijusios komandiruotės išlaidos ar brangūs pirkiniai fizinių asmenų naudai“, – pasakoja E. Ramanauskienė.
Papildomai surenkami tūkstančiai eurų
VMI Kontrolės departamento direktorė dalinasi pavyzdžiais, kuomet patikrinimų metu įmonėse nustatyta, kad darbuotojams būdavo organizuojamos kelionės ar mokymai užsienyje, išlaidų bendrovė darbuotojų pajamomis nepripažino ir gyventojų pajamų mokesčiu (GPM) neapmokestino.
„Patikrinimo metu bendrovė pateikė kelionių sąrašą, kelionių dokumentus bei kelionės programą, pagal kurią matyti, kad iš visų kelionės dienų, tik kelios valandos buvo skirtos pačios įmonės prezentacijoms, o visą kitą laiką vyko apžvalginės ekskursijos, išvykos į kalnus, organizuotas pilių, vyno rūsių lankymas su degustacijoms ir pan.
Nustačius, kad apžvalginės ekskursijos, išvykos į kalnus ir panašios pramogos nesusiję su darbo funkcijomis ar individualia veikla, vadovaujantis įstatymu numatyta tvarka, šios kelionės metu darbuotojų gauta nauda priskirta jų pajamomis, gautomis natūra. Bendrovei patikrinimo metu apskaičiuota apie 4 tūkst. eurų mokėtino GPM.
Kitu atveju, VMI patikrinimo metu paprašė duomenų (apie užsakymus, sutartis, išrašytas ir gautas PVM sąskaitas faktūras ir kt.) iš kelionių organizavimo paslaugas tiekiančios bendrovės norėdama įsitikinti, ar pateikti visi organizuotų kelionių dokumentai, ar kelionės iš tikrųjų vyko į tas šalis, kurios nurodytos bendrovės pateiktuose kelionių paketuose, ir ar jose dalyvavo tik bendrovės pateiktuose kelionių dalyvių sąrašuose nurodyti asmenys. Kadangi jokių įrodymų, kad bendrovės sąraše išvardinti asmenys iš tikrųjų būtų dalyvavę konferencijoje arba, kad jų kelionė būtų kitaip susijusi su jų darbo funkcijomis arba individualia veikla, pateikta nebuvo, patikrinimo metu apskaičiuota 4,6 tūkst. papildomai mokėtino GPM.
Beveik 115,5 tūkst. eurų padidinta kitos įmonės apmokestinamojo pelno dalis, kai patikrinimo metu nustatyta, jog įmonė organizavo ir apmokėjo kelias poilsines keliones savo darbuotojams bei jų sutuoktiniams ir visas patirtas sąnaudas dėl minėtų kelionių priskyrė leidžiamiems atskaitymams. Patikrinimo metu nenustatyta, kad minėtos kelionės buvo perparduotos, t. y. buvo skirtos bendrovės apmokestinamajai veiklai vykdyti ir uždirbo pajamų, todėl minėtos kelionės laikomos dovanomis ir priskirtos neleidžiamiems atskaitymams“, – pavyzdžiais dalinasi E. Ramanauskienė.
VMI primena, kad iš pajamų atskaitomomis komandiruočių sąnaudomis laikomos dienpinigių išlaidos, gyvenamosios vietos nuomos išlaidos, kelionės į užsienio valstybę ir joje naudojamų transporto priemonių išlaidos, dokumentų, susijusių su išvykimu, tvarkymo išlaidos, mokėjimas už kelius, transporto priemonės draudimo ir jų savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimo išlaidos, komandiruotės metu sunaudotų degalų įsigijimo išlaidos, ryšių (pašto ir telekomunikacijų) išlaidos, konferencijų ir pan. bilietų išlaidos.
Gauna informaciją apie gyventojų sąskaitas užsienyje
DELFI teiravosi, kaip patikrinamos gyventojų išlaidos kelionių metu, jei naudojamasi ne Lietuvoje veikiančių bankų kortelėmis. Šiuo atžvilgiu VMI nurodo, kad gyventojai turi deklaruoti sąskaitas užsienyje ir e. pinigų įstaigose.
„Lietuvos mokesčių mokėtojai turėjo iki gegužės 2 d. deklaruoti užsienio valstybių kredito, mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigose atidarytas sąskaitas. Informaciją VMI apie tokių sąskaitų atidarymą bei uždarymą reikia pateikti pasiekus ar viršijus metinę 15 tūkst. eurų apyvartą.
Ši tvarka negalioja emigrantams. Vien dėl to, kad žmogus, ilgą laiką gyvenantis užsienyje, neužpildė galutinai išvykstančiojo deklaracijos, pateikti informacijos apie sąskaitas užsienyje VMI nereikalauja. Vis dėl to, VMI rekomenduoja nenumoti ranka ir į prievolę pateikti galutinai išvykstančiojo deklaraciją.
Pažymėtina, kad mokesčių mokėtojai turi informuoti tik apie sąskaitos atidarymo / uždarymo faktą be jokių operacijų skaičiaus ar jų detalizavimo, be tikslios apyvartos sumos“, – nurodo E. Ramanauskienė.
Be to, pačios finansinės įstaigos turi pateikti VMI informaciją apie asmenų atidarytas ir uždarytas visų rūšių sąskaitas, sąskaitų metinių apyvartų dydį, jeigu turimų sąskaitų bendros metinės apyvartos dydis yra ne mažesnis kaip 15 000 eurų. Taip pat turi pateikti sąskaitų likutį metų pabaigoje, jeigu to paties asmens visų pas tą patį finansų rinkos dalyvį turimų sąskaitų likutis metų pabaigoje yra ne mažesnis kaip 5 000 eurų palūkanas. VMI gali gauti ir informaciją apie tokius įsipareigojimus kaip paskolos, vertybiniai popieriai, draudimo įmokos, pensijų draudimo įmokos.
„VMI gaunami duomenys iš kitų užsienio šalių mokesčių administratorių apie Lietuvos rezidentų sąskaitas bei jose turimas lėšas, kaip ir kiti trečiųjų asmenų teikiami duomenys, ženkliai pagerina mokesčių administravimą – mokesčių administratoriaus vertinimai tapo tikslesni, efektyvesnis rizikingų mokesčių mokėtojų nustatymas.
Gauti fizinių asmenų sąskaitų duomenys palyginami su pateiktais deklaracijose, pagal pasirinktus kriterijus analizuojama lėšų kilmė ir vertinama, ar teisingai įvykdytos mokesčių deklaravimo ir sumokėjimo prievolės pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, ar teisėti turto įsigijimo šaltiniai“, – teigia VMI Kontrolės departamento direktorė.
Tiesa, jeigu VMI įtaria, kad konkretus asmuo slepia mokesčius, jie gali kreiptis informacijos ir į prekybos centrus.
„Tai yra išskirtiniai pavieniai atvejai, kai yra pagrįsti įtarimai dėl mokesčių sukčiavimo“, – prideda pašnekovė.
2017 metais VMI praneštai apie 1,4 tūkst. naujai atidarytas bei uždarytas sąskaitas užsienio bankuose bei elektronines sąskaitas, o 2018 m. tokių sąskaitų buvo 900.
VMI informaciją apie ES valstybėse esančias Lietuvos rezidentų sąskaitas 2018 m. gavo iš 26 ES valstybių narių, sąskaitų skaičius – beveik 93 tūkst.
Bendrai 2018 metais informacija gauta iš 61 valstybės (115,5 tūkst. sąskaitų).