Nustebo išvydusi klausimus
„Savaitgalį bandžiau atlikti pavedimą, kad būtų patvirtinta rezervacija poilsio namuose. Įsijungusi internetinį banką negalėjau nieko daryti, nes per visą ekraną iššoko kažkokia lentelė, kad nesupildžiau klausimyno „Pažink savo klientą“ ir jos niekaip negalėjau išjungti.
Nuėjau pildyti tą klausimyną ir nustebau, kokių duomenų manęs prašo. Suprantu, kad bankui reikalingi mano kontaktiniai duomenys, asmens kodas ir pan., bet kodėl aš prievarta turiu suvesti, kokios yra mano pajamos, ar man giminės perveda pinigų arba kokia mano šeimyninė padėtis?
Aš neprašau banko jokios paskolos, jokio lizingo ar panašiai. Suprantu, kai tokių duomenų reikalaujama, kai yra skolinami pinigai, tokiu atveju bankas juk atskirai prašo pateikti duomenis ar suteikti prieigą prie jų. Tokią apklausą tikrai galima vadinti „Pažink savo klientą per prievartą“, nes jokio kito pasirinkimo neatskleisti savo duomenų tiesiog nėra“, – apie situaciją pasakojo Giedrė.
Apribojo galimybę naudotis nuosavais pinigais
Negana to, kaip pabrėžė moteris, net ir užpildžiusi klausimyną ji negalėjo atlikti pinigų pervedimų nei per interneto banką, nei per internetinę programėlę.
„Suprask, tu mums neduodi duomenų, mes neduosime tau naudotis nuosavais pinigais. Skamba kaip šantažas. Pavedimų negalėjau daryti ir pirmadienį iš ryto, kol pati nepaskambinau į banką. Konsultantė manęs dar kartą klausinėjo tų pačių asmeninių duomenų. Tai kokio velnio tą anketą aš pildžiau ir uždėjau varnelę, kad patvirtintų, jog visi duomenys teisingi?“ – piktinasi Giedrė.
„Swedbank“ klientė tikina banko konsultantės pasiteiravusi, ar tai – normali praktika, kad bankas gali panorėjęs riboti priėjimą prie nuosavų pinigų. Jai specialistė paaiškino, kad šis klausimynas – pinigų plovimo prevencija.
„Rimtai? Bankas, kuris mato, iš kur atkeliauja pinigai, koks yra visų kortelių balansas, įsitikinti dėl pinigų plovimo gali tik varžydamas žmogaus laisvę? Bankams nekyla problemų neįvykdyti pavedimo, jei mokėjimo paskirtyje parašyta, jog pinigai skirti „sex, drugs and rockandroll“, nes esu girdėjusi ir tokių atvejų, bet neranda galimybės užčiuopti pinigų plovimo, neapsunkindami visų savo vartotojų gyvenimo?
Maža to, dar patys labai skatina gyvenimą be grynųjų. Man kyla paprastas klausimas, o jeigu aš būčiau užsienyje, man staigiai reikėtų padaryti pavedimą už nakvynę? Koks tada būtų pasiūlymas – miegoti gatvėje, kol jie sutikrins mano anketą, kurioje per prievartą išgavo mano asmeninius duomenis?“ – svarsto Giedrė.
Kodėl negalėjo įspėti kitais būdais?
Pašnekovė taip pat priduria, kad konsultantė jai neva paaiškino, jog įspėjimas dėl privalomos anketos banko klientei buvo siųstas į jos banko pašto dėžutę. Ją atsidariusi Giedrė tikrai rado įspėjimų.
„Tą dėžutę, pamanyk, aš nuolat tikrinu kaip savo darbinį paštą. Man labai įdomu, kodėl tais atvejais, kai bankas nori man pasiūlyti naują kreditinę kortelę ar pasakyti, kad man labai geros sąlygos imti vartojimo kreditą, nekyla jokių sunkumų susirasti mano telefono numerį. O kai aš neužpildau kažkokios apklausos, tada mano numerį rasti yra misija neįmanoma“, – pabrėžia banko klientė.
Ji tikina prie tų pačių banko žinučių radusi ir sąskaitas, kiek praėjusiais metais ji sumokėjo bankui už aptarnavimą. „Beveik 40 eurų. Tiesiog nuostabu, susimoki už tai, kad gautum kokybiškas paslaugas ir dovanėlę – terorizavimą. Ačiū, malonu gyventi skaitmeninių pinigų eroje“, – apibendrina moteris.
Įgyvendina pinigų plovimo prevenciją
„Swedbank“ atstovas Saulius Abraškevičius atkreipia dėmesį, kad informacijos pateikimas bankui yra svarbus dėl kelių priežasčių. Pirma, bankams galioja labai griežti teisiniai reikalavimai, kurie įpareigoja įgyvendinti principą „Pažink savo klientą“, kurio įgyvendinimas esą yra susijęs su tarptautiniais pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos veiksmais.
„Pastaruoju metu pasaulyje suaktyvėjo įvairios saugumo grėsmės, buvo ir atvejų, kai naudojantis bankų sistemomis buvo finansuojami tokias grėsmes keliantys judėjimai. Bankai privalo užtikrinti, kad jų infrastruktūra nesinaudotų piktavaliai ir grėsmę kitiems asmenims keliantys asmenys. Jei bankai šių reikalavimų nesilaikytų, jie gali sulaukti oficialių sankcijų, o užsienio valstybių finansinės įstaigos gali nutraukti bendradarbiavimą su tokiais bankais“, – aiškina S. Abraškevičius.
Jis įvardija ir kitą svarbią priežastį – klientų ir jų sąskaitų saugumas. „Turint aktualius duomenis, mums lengviau užtikrinti sąskaitų saugumą, užkirsti kelią neteisėtiems sukčių veiksmams, sustabdyti įtartinas pinigines operacijas ir tokiu būdu neleisti klientui patirti finansinių nuostolių. Tik pažinodami klientą galime geriausiai ginti jo interesus ir užtikrinti saugumą“, – akcentuoja „Swedbank“ atstovas ir priduria, kad bankas nuolat atnaujina informaciją apie savo klientus, nes turi teisinį įpareigojimą įgyvendinti principą „Pažink savo klientą“.
„Išanalizavę jau užpildytas duomenų deklaracijas ir pastebėję, jog trūksta tam tikros itin svarbios informacijos, mes privalome gauti šią informaciją iš mūsų klientų“, – komentuoja S. Abraškevičius.
Klientui nepateikus duomenų, gali sustabdyti pinigų operacijas
Jis pažymi, kad tuo atveju, jeigu klientas nepateikia, vengia pateikti banko prašomą informaciją arba kliento pateikta informacija yra nepakankamai išsami, bankas gali atsisakyti vykdyti arba sustabdyti kliento piniginių operacijų ar sandorių vykdymą, kadangi to nedarydamas jis pažeistų teisės aktų reikalavimus. Be to, negavus reikiamos informacijos iš kliento, bankas esą gali svarstyti ir apie dalykinių santykių nutraukimą.
„Kai bankas į klientą kreipiasi dėl duomenų atnaujinimo, klientui yra suteikiamas 90 dienų terminas. Manome, kad tai yra tikrai pakankamas laikas užpildyti asmens duomenų anketą. Per šį laiką klientui yra periodiškai primenama, jei jis duomenų dar nespėjo ar pamiršo pateikti. Suėjus 90 dienų terminui klientui yra ribojama galimybė naudotis interneto banku. Jei klientas ir toliau ignoruoja prašymus pateikti duomenis, gali būti imtasi ir kitų priemonių, pavyzdžiui, blokuojamos kliento sąskaitos“, – aiškina „Swedbank“ atstovas.
Jis taip pat priduria, kad ne visi duomenų anketos atributai yra privalomi pildyti, pavyzdžiui, „šeimyninė padėtis“, kurią paminėjo Giedrė, yra pasirinktinai pildomas atributas. Kita vertus, anot S. Abraškevičiaus, vertinti kliento turto šaltinį ir planuojamus pavedimus yra įstatymo numatytas reikalavimas.
Zalatorius: anketų pildymą numato įstatymai
„Delfi“ primena, kad Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas Mantas Zalatorius anksčiau portalui yra komentavęs, kad pažinti klientus – nėra vienpusiška bankų iniciatyva – tai pareiga, kurią finansų įstaigoms nustato galiojantys įstatymai.
„Vadovaujantis teisės aktais, finansų įstaigos turi gauti kliento duomenis iš paties kliento bei patikrinti juos, pasitelkusios nepriklausomą šaltinį. Pagrindinis šių veiksmų tikslas – užkirsti kelią pinigų plovimui, teroristų finansavimui bei kitiems neteisėtiems procesams“, – aiškino jis.
Istoriškai bendruosius klientų pažinimo principus, kuriais vadovaujasi didžioji šalis pasaulio valstybių ir jose veikiančių finansų bei kredito įstaigų, kaip pasakojo, nustatė Tarptautinė kovos su pinigų plovimu organizacija, veikianti nuo 1989-ųjų. Kalbant bendrai, kaip pasakojo, anketos bankų klientams pildyti teikiamos prieš pradedant dalykinius santykius, o taip pat reguliariai atnaujinamos jų metu.
„Lietuvos bankų asociacijos vertinimu, šį procesas taps paprastesnis, suteikiant finansų įstaigoms galimybę gauti kliento duomenis tiesiai iš registrų. Mūsų žiniomis, tokia galimybė numatyta sausio 10 d. įsigaliosiančiame Pinigų plovimo prevencijos įstatymo papildyme. Jį įgyvendinus, klientams užteks patikrinti ir parašu patvirtinti anketą, suformuotą iš oficialių duomenų“, – sakė M. Zalatorius.
Tiesa, anot LBA prezidento, kiekvienas bankas anketų turinį sudaro individualiai, o skirtingos finansų bei kredito įstaigų strategijos, vidaus procedūros bei rizikos apetitas ir lemia galimus anketų bei jų teikimo būdų skirtumus.