„Prie duonos su sviestu dešros jau nebepirksi, nes ji brangi“, – sako vilnietis Vytautas Vaitekutis.
Kiekvieną mėnesį jis klausia savęs to paties – ko atsisakyti šįkart, kad galėtų pragyventi.
„Sriubą darau, savikaina 2-3 eurai. Man jos užteks kelioms dienoms. Ir gyvenam gi, gera sriuba, ne visi restorane moka taip daryt“, – LNK Žinioms pasakojo vilnietis.
Vytautas serga išsėtine skleroze ir namuose slaugo žmoną. Negalios pensija ir išmoka – 800 eurų per mėnesį. Bet pinigai ištirpsta už automobilio kurą, vaistus, sveikatos paslaugas, maistą, socialinio būsto nuomą, komunalinius mokesčius.
„Tu gyveni, bet tau tas gyvenimas yra... Tiesiog save išlaikai ir viskas“, – nurodė vyras.
Lietuvos bankas skaičiuoja, kad liko 13 metų, kol gyvensime kaip turtingi europiečiai. Tada pasiekime vidutinio euro zonos gyventojo pragyvenimo lygį.
„Pragyvenimo lygį, kitaip sakant, žmonių perkamąją galią, grubiai tariant, žmogui lemia jo gaunamos pajamos. Kiek už tas pajamas jis gali tam tikrų prekių ar paslaugų nupirkti“, – komentavo Lietuvos banko vyr. ekonomistas Vaidotas Tuzikas.
Prieš 20 metų lietuvių pragyvenimo lygis buvo perpus menkesnis nei, pavyzdžiui, brito ar vokiečio. Dabar siekia 83 proc. Vakarų Europą vejamės sparčiausiai tarp Baltijos šalių.
Vidutinė alga per pastaruosius 20 metų Lietuvoje didėjo daugiau kaip 5 kartus. Panašiai tiek augo ir vidutinė pensija. Dirbančiųjų perkamoji galia augo 2,5 karto. Augimas atrodo milžiniškas, tačiau ar tikrai lietuviai gyvena geriau?
„Atlyginimai neatitinka tikrovės, kiek mes dirbam. Jeigu būtų didesni, kainos stabilios, tada kaip ir viskas tvarkoj būtų. O dabar nepasivejam kainų“, – dėstė gatvėje pakalbinta moteris.
„Kaip ten sako, visada gali būti 12 kartų geriau. Jaučiuosi kaip vidutinis lietuvis, kuris pasako, kad tikrai galėtų būti geriau“, – antrino kitas sutiktas praeivis.
Paskutinė „Eurobarometro“ apklausa rodo, kad 8 iš 10 lietuvių jau dabar patenkinti gyvenimo kokybe.
„Šiuo metu tas pasitikėjimo rodiklis yra gana aukštas. Lietuviai yra gana optimistiškai nusiteikę dėl savo finansinės ateities“, – aiškino ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto dėstytojas Marius Kušlys.
Vis dėlto 4 iš 10 lietuvių vis dar kliūna pragyvenimo išlaidos. Trečdalis nurodo, kad jiems kokybiško gyvenimo kliūtis yra sveikatos apsauga, taip pat ekonominė padėtis ir nedarbas. Penktadalis mato trūkumų švietimo sistemoje.
Ar svarbu pasivyti turtingus europiečius, valdžia supranta skirtingai.
„Aš dabar bandau sugalvoti, kokiu būdu Lietuvos bankas planuotų pats prie to prisidėti, bet, mano supratimu, tai yra gana natūralus procesas“, – teigė premjerė Ingrida Šimonytė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministras tikino, kad augant pragyvenimo lygiui ne tik daugiau įpirktume prekių ir paslaugų, tačiau kiltų ir atlyginimai, pensijos, socialinės išmokos.
„Kuo daugiau žmonių dirba ir kuo daugiau jie uždirba, tuo vartojimo galimybės yra visų didesnės, nes per mokesčius yra perskirstoma ir kiti žmonės irgi atitinkamai turi galimybę vartoti ir vartoti daugiau“, – aiškino socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas.
Tačiau pasivyti šį lygį nebus lengva, žemiausiai kabantys vaisiai jau nuskinti.
„Tolimesnis technologinis progresas bus panašaus tempo kaip ir Vakarų Europoje ir tas vijimasis jau nebebus toks svarbus, nes didžiulis darbas yra padarytas vejantis ir tolimesnė pažanga, tolimesnis ekonomikos augimas bus vis sunkesnis ir sunkesnis“, – dėstė M. Kušlys.
Kaip pasikeistų gyvenimas jau pasiekus euro zonos vidurkį, Lietuvos bankas kol kas gali tik prognozuoti.
„Jei padidėjimas sieks 2 proc. per metus, tai kainos paaugs pusantro karto. Tuo tarpu jeigu vidutinis darbo užmokestis ar pensija, ar kita išmoka didėtų vidutiniškai bent 3 proc. per metus, tai reikštų, kad per 20 metų lygis eurais praktiškai padvigubėtų“, – kalbėjo V. Tuzikas.
„O, mes gyvensim kažkada geriau. Man reikia dabar, o ne kažkada“, – pabrėžė vilnietis Vytautas.
Norite pasidalinti savo istorija? Rašykite į verslas@delfi.lt arba pilieciai@delfi.lt
