„Įsigijome laikrodį viename iš prekybos centrų esančių stendų, laikrodis atrodė pusė bėdos, šveicariškas, kainavo apie 600 litų. Iš karto ėjo normaliai, vėliau pradėjo gesti, kol galiausiai sustojo. Tuomet sekė garantiniai taisymai, kuriuos pardavėjas vilkino ir vis vengdavo daryti, daug susirašinėjimų, - rašė skaitytoja (vardas ir pavardė redakcijai žinomi). - Pagal tvarką kreipiausi į Valstybinę ne maisto produktų inspekciją, kuri atliko tyrimą, nustatė, kad buvau teisi, perdavė medžiagą Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai. Ši vėl atliko tyrimą ir nusprendė, kad pardavėjas turi grąžinti man pinigus už nekokybišką prekę, tačiau tarnyba neturi teisės bausti, tai nesąžiningas pardavėjas, aišku, pinigų ir negrąžino.“
Valstybinė ne maisto produktų inspekcija, išnagrinėjusi pirkėjos pateiktus pirkimo ir kitus dokumentus, šiemet kovo 10 d. nustatė, kad pirkėja kreipėsi į pardavėją, bet jis „jokių priemonių ginčui išspręsti nesiėmė iki šios dienos, nors jau praėjo daugiau nei metai", „garantinis talonas užpildytas nepateikiant būtinos informacijos", „po remonto nėra aiškių įrašų apie laikrodžio defektą", nors pirkėjos kaltė nenustatyta.
Vartotojų teisių apsaugos tarnyba šiemet birželį savo tinklalapyje paskelbė, kad bendrovė „Laiko žvaigždė“ nevykdo tarnybos sprendimo ir už laikrodį „Candino“ negrąžina sumokėtų 176.09 eurų (608 Lt).
Tarnybos sprendime skelbiama apie įmonės raštą tarnybai, kuriame rašoma, kad pasikeitus bendrovės vadovybei naujieji vadovai informacijos apie šį laikrodį neturi ir paprašė jį apžiūrai pateikti dar kartą.
„Įvertinus aplinkybę, kad laikrodis jau buvo taisytas tris kartus, vartotoja atsisakė dar kartą laikrodį pateikti pardavėjui“, - rašoma tarnybos nutarime.
Bendrovės „Laiko Žvaigždė“ direktorius Audrius Burbulis patvirtino, kad įmonė yra paprašiusi laikrodį pateikti pakartotinei apžiūrai. Pasak jo, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba patvirtino ir užregistravo gautą įmonės raštą, bet į jį neatsakė.
„Kiek suprantama iš informacijos, laikrodis pardavimo metu buvo kokybiškas, laikrodžių meistras nėra įrašęs į garantinį taloną, kad laikrodis yra su gamykliniu defektu. Bendrovė „Laiko Žvaigždė“ prašė palikti laikrodį apžiūrai, ir sakė, kad nustačius gamyklinį broką, pinigai bus grąžinti“, - dėstė jis.
Įmonės vadovas nurodė, kad pirkėja buvo paprašyta pristatyti laikrodį apžiūrai, bet ji tai padaryti atsisakė.
„Visada norime konfliktą išspręsti taikiai. Jei laikrodis nėra pažeistas mechaniškai ar kitaip sugadintas, o yra gamyklinis brokas, įmonė dar niekada neatsisakė pirkėjui grąžinti pinigų. Labai keista, kai Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT), net neatsakiusi į mūsų raštą, paskelbė, kad nevykdome jų sprendimo. VVTAT neatliko jokios ekspertizės, kad nustatytų, ar laikrodis turi gamyklinį defektą“, - teigė jis.
Kaip elgtis – pataria teisininkai
Advokatų kontoros „Sorainen“ teisininkas Laurynas Ramuckis paaiškina, kad tarnybos nutarimas yra rekomendacinio pobūdžio, bet kreipusis į teismą jis yra vertinamas kaip eksperto nuomonė.
„Jei nutarimo nesilaikoma, vartotojui pačiam tenka kreiptis į teismą dėl jo teisių pažeidimo. Vis dėlto, jei yra priimtas vartotojui palankus sprendimas, tikimybė, kad jis būtų teismo palaikytas yra didesnė, nei kad jis būtų atmestas. Be to, net jei teismo sprendimas būtų priešingas ir vartotojui nenaudingas, tokiais atvejais teismai nėra linkę „skriausti“ vartotojų ir priteisia tik minimalias išlaidas“, - kalbėjo teisininkas.
Teisininkas primena vartotojų teises: jei prekė yra nekokybiška, vartotojas visų pirma turi kreiptis į tos prekės pardavėją ir savo pasirinkimu gali reikalauti prekę pakeisti nauja, grąžinti pinigus arba prekę sutaisyti. Prie tokio vartotojo prašymo pridedamas pirkimo kvitas arba kitas prekės įsigijimą iš šio pardavėjo patvirtinantis dokumentas.
Teisininkas primena, kad pardavėjas į vartotojo prašymą privalo atsakyti per 10 dienų.
„Tais atvejais, kuomet iš pardavėjo gaunamas atsisakymas tenkinti vartotojo prašymą prekę pakeisti, grąžinti pinigus ar ją sutaisyti arba jei pardavėjas per nustatytą terminą į vartotojo prašymą išvis nereaguoja, vartotojas, norėdamas, kad jo prašymas būtų išnagrinėtas, privalo kreiptis raštu į Valstybinę ne maisto produktų inspekciją, paaiškindamas susidariusią situaciją bei pateikdamas kreipimosi į pardavėją įrodymus (pardavėjo pasirašyto rašto kopiją)“, - tolimesnius veiksnius vardija L. Ramuckis.
Valstybinei ne maisto produktų inspekcijai nagrinėjant tokį vartotojo prašymą, jei būtina prekę apžiūrėti, inspekcijos atstovas susisiekia su vartotoju dėl jos apžiūrėjimo.
„Nustačius, kad prekė yra nekokybiška, Valstybinė ne maisto produktų inspekcija surašo patikrinimo aktą, kurį siūlo pardavėjui vykdyti. Jei pardavėjas vis tiek atsisako tokį aktą vykdyti, tuomet Valstybinė ne maisto produktų inspekcija privalo kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, kuri nagrinėja tokį skundą jau ne iš techninės pusės, bet vadovaudamasi vartotojų teises nusakančiais teisės aktais“, - komentuoja teisininkas.
Pasak jo, apie tolimesnius veiksmus vartotoją informuoja Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, kuri paaiškina, ką vartotojas gali daryti toliau.
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Teisės ir personalo skyriaus vyriausioji specialistė Gerda Petrikienė komentuoja, kad tiek pardavėjas, tiek ir vartotojas, nesutinkantys su nutarimu, turi teisę per 30 kalendorinių dienų nuo nutarimo priėmimo dienos apskųsti jį teismui.
Jei rekomendacinio pobūdžio nutarimas nevykdomas, tuomet vartotojas gali savo teises ginti teisme, o Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba gali būti įtraukta kaip išvadą teikianti institucija. Tad teismas lieka vieninteliu keliu užbaigti ginčą, jei geranoriškai susitarti nepavyksta.
Tarnyba primena, kad vartotojas turi teisę pareikalauti nuostolių, susijusių su nekokybiškos prekės pardavimu, pavyzdžiui, išlaidų dėl prekės grąžinimo, kreipimosi į valstybines institucijas ir panašiai atlyginimo.