Į „Delfi“ kreipęsis vilnietis Mantas dalinosi, jog neretu atveju su užsieniečiais kurjeriais praktiškai neįmanoma susišnekėti.
„Užsisakai „Bolt’e“ maisto, atvažiuoja kurjeris, kuris nekalba nei angliškai, nei lietuviškai, kažką rusiškai šneka, bet ir tos normaliai nemoka, kaip su paukščiais kalbėt. Aš asmeniškai rusiškai nemoku, tai košmaras, nesąmonė kažkokia. Lietuviškai nemoka, tiek to, bet bent jau anglų pradžiamokslį išmoktų“, – piktinosi Mantas.
Vilnietė Jurgita taip pat pasakojo, jog gana dažnai susiduria su situacijomis, kai užsisakius maistą, su kurjeriu susišnekėti būna sudėtinga, nes rusų kalbos ji nemoka, o anglų ir lietuvių nemoka kurjeris. Tuomet tenka jį lauke pasitikti ir susirasti savo maistą, nes pasitaiko, kad bando nešti kaimynams.
„Erzina, bet bent gerai, kad programėlėje matai, kur jis yra, tai gali susirasti jį kažkur šalia namo. Matosi, kad žmogui pačiam nejauku, kad susikalbėt negali“, – sakė Jurgita.
Poreikis susikalbėti nėra didelis
„Bolt Food“ regiono vadovas Justinas Bambalas „Delfi“ tikino, kad skundų apie problemas dėl negalėjimo susikalbėti su kurjeriais gauna labai retai.
„Apskritai bendravimo poreikis tarp kurjerio ir užsakymą pateikusio kliento yra labai nedidelis. „Bolt Food“ programėlėje klientas nurodo pristatymo adresą, kitas reikalingas detales, pavyzdžiui laiptinės numerį, aukštą, taip pat, jeigu nori, gali nurodyti patekimo į laiptinę kodą ar bet kokią kitą aktualią informaciją.
Be to, klientas žemėlapyje žymekliu nurodo, kuriuo pastato įėjimu turėtų naudotis kurjeris. Tad kuo tiksliau klientas nurodo, kaip kurjeriui jį pasiekti, tuo mažesnė yra bet kokių nesklandumų tikimybė“, – įvardijo J. Bambalas.
Anot jo, jeigu vis dėlto iškyla nesklandumų atvykus į pristatymo vietą, programėlėje yra įdiegta galimybė kurjeriui ir klientui bendrauti susirašinėjant.
„Tiek kurjeris, tiek programėlės naudotojas gali rašyti savo gimtąja ar bet kokia kita norima kalba, o programėlė automatiškai tekstą išverčia į tą kalbą, kurią programėlėje yra pasirinkęs žinutę skaitantis žmogus, tad taip kalbos barjeras eliminuojamas“, – pastebėjo pašnekovas.
Per metus – tik du skundai VVTAT
Tuo metu Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) teigė, jog 2023-2024 m. yra sulaukusi tik 2 skundų, ir tie patys buvo dėl „Bolt“ pavežėjų paslaugų.
„Vienu atveju vartotojai nurodė, jog vairuotojas nuvežė netinkamu maršrutu ir dėl tos priežasties vartotojai nespėjo į autobusą, vykstantį į Lvivą. Buvo patirtas 120 eurų nuostolis. Tarpininkaujant VVTAT skundas išspręstas taikiai.
Kitu atveju vartotojas negalėjo susikalbėti su vairuotoju, nes vairuotojas nekalbėjo lietuvių kalba. Skundas nenagrinėtas, kadangi skundo vertė neviršijo 20 eurų (3,90 euro)“, – raštu pakomentavo VVTAT.
Pasak VVTAT, jeigu, vartotojų manymu, paslauga yra suteikta nekokybiškai (nuvežta netinkamu adresu, netinkamas vairuotojo elgesys, nesąžiningas kainų nustatymas ar kt.) pirmiausia reikėtų kreiptis į paslaugos teikėją.
Jeigu ginčo išspręsti su paslaugos tiekėju nepavyksta, vartotojas turi teisę kreiptis į VVTAT. Visgi reiktų atkreipti dėmesį, jog skundo vertė, kreipiantis į VVTAT turėtų būti ne mažesnė negu 20 eurų. Mažesnės vertės skundai VVTAT nėra nagrinėjami.
Siekia įpareigoti išmokti lietuvių kalbą
Seimo Švietimo ir mokslo komitetas liepos viduryje pritarė Valstybinės kalbos įstatymo pataisoms, siūlančioms įpareigoti tiesiogiai su klientais dirbančius paslaugų teikėjus ir prekių pardavėjus aptarnauti juos valstybine lietuvių kalba. Šias pataisas inicijavo Seimo narė konservatorė Dalia Asanavičiūtė.
Kaip aiškino projekto autorė, svarbu užtikrinti, kad gyventojai gautų paslaugą valstybine kalba.
„Jeigu, pvz. taksi vairuotojas nemoka lietuvių kalbos, tai čia jau ir saugumo klausimas“, – komiteto posėdyje liepos 17 d. sakė D. Asanavičiūtė.
Įstatymo pataisos į Seimo plenarinį posėdį turėtų sugrįžti rudens sesijoje. Švietimo ir mokslo komitetas siūlys Seimui, kad Valstybinės kalbos įstatymo pataisos įsigaliotų 2026 m. sausio 1 d.
Savo ruožtu Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas Audrius Volotka „Delfi“ pabrėžė, jog tokias situacijas, kai klientai negali susišnekėti su paslaugų tiekėjais, vertina neigiamai, nes taip pažeidžiamos Lietuvos piliečių kalbinės teisės, įtvirtintos Konstitucijos pirmajame skirsnyje.
„Pritariu D. Asanavičiūtės pasiūlytai iniciatyvai tobulinti Valstybinės kalbos įstatymą ir tikiuosi, kad Seimo nariai priims palankų sprendimą“, – tikino jis.
