Vos tapęs ministru V. Šilinskas įvardijo, kad vienas iš jo prioritetinių darbų per likusį kadencijos laiką bus išspręsti minimalios algos (MMA) kėlimo klausimą. Praėję metai buvo išskirtiniai tuo, kad Trišalėje taryboje buvo vieningai sutarta dėl MMA didinimo, o tokio vieningo sutarimo nebuvo gerus penkerius metus, tačiau panašu, kad šiemet taip lengva nebus.
Lietuvos bankas yra pasiūlęs du paskaičiavimus, kaip nuo kitų metų didinti MMA. Vienas jų yra pagal sutartą ir šiuo metu naudojamą formulę: tuomet MMA turėtų didėti 15,7 proc. ir pasiekti 1069,52 Eur. Antrasis variantas būtų atsargesnis, lėtesnis priartėjimas prie 50 proc. santykio tarp MMA ir vidutinio darbo užmokesčio (VDU): tuomet 2025 m. MMA galėtų būti padidinta iki 1016 Eur, 2026 m. – iki 1123 Eur.
Paklaustas, kokią poziciją palaikys Socialinės apsaugos ministerija, V. Šilinskas „Delfi“ TV laidoje „Piniginiai reikalai“ teigė, jog galutinio sprendimo dar nėra.
„Mane džiugina tai, kad nors Trišalėje taryboje nepavyko susitarti dėl konkrečių skaičių, tačiau buvo sutarta dėl to, kad MMA reikia didinti ir ją reikia didinti reikšmingai. Žinoma, kad nuomonės dėl skaičių išsiskyrė, nes darbuotojų atstovai nori 16 proc. didinimo, o darbdaviai – 10 proc.
Tai kažkur tame rėžyje mums ir reikės apsispręsti, nes pagal formulę turėtų būti beveik 16 proc., tai kitais metais MMA būtų 1070 eurų, tačiau Lietuvos bankas sako, kad būkime atsargūs, nes labai didelis šuolis, yra abejonių, ar darbdaviai sugebės prisitaikyti. Pastarieji tokiam siūlymui pritaria, palaiko tą saugesnį variantą, kuris būtų MMA padidėjimas iki 1016 eurų. Kažkur tame tarpe ir reikės apsispręsti.
Mūsų tikslas, kad kiek įmanoma daugiau kiltų MMA, bet be neigiamų pasekmių ekonomikai. Tai sėsime su Finansų ministerija, sėsime su premjere, žiūrėsime bendrą kontekstą, naujausias ekonominės raidos prognozes ir tada nuspręsime“, – teigė V. Šilinskas.
Laidoje teirautasi, ar tai reiškia, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija palaikys nuosaikesnį MMA didinimą nei priklausytų pagal formulę.
„Mes žiūrėsime tame tarpe, tame rėžyje tarp 1016 ir 1070 eurų, diskutuosime, didelė įtakas bus Finansų ministerijos, nes mes norime pažiūrėti naujausias prognozes ir kokią galėtų turėti įtaką MMA kėlimas. Mūsų noras iš socialinės apsaugos pusės yra kiek įmanoma labiau kelti, bet neturime padaryti neigiamų pasekmių.
Bet kuriuo atveju 1000 eurų simbolinė riba kitais metais tikrai bus peržengta, klausimas – kiek“, – akcentavo naujasis ministras.
Pernai, kai Trišalėje taryboje buvo vieningai susitarta dėl MMA didinimo, tuo pačiu buvo susitarta ir dėl NPD didinimo, darbdaviams būtent toks variantas ir kito. Naujojo ministro klausta, ar šiemet taip pat galėtų būti nuspręsta dėl NPD didinimo, taip įtikinant ir darbdavius dėl didesnio MMA pakėlimo.
„Tai mažai tikėtina, nes pernai NPD didinimas buvo susietas su mokesčių reforma. Tai reiškia, kad buvo numatyta, kad didžiausias ne darbo pajamas gaunantys asmenys daugiau įneštų į biudžetą ir tokiu būdu būtų pamažinta mokestinė našta tiek darbdaviams, tiek darbuotojams, kas susiję su darbo pajamomis. Bet mokesčių reforma Seime nebuvo priimta, tai aš didelių lūkesčių šioje vietoje neturėčiau.
Be abejo, su Finansų ministerija rengiant biudžetą rudenį bus nuspręsta, ar yra galimybių dėl NPD, kokios jos, bet priešingai nei pernai, lūkestis čia tikrai yra ribotas“, – neslėpė V. Šilinskas.
Dalis darbdavių atstovų siūlo peržiūrėti pačią MMA skaičiavimo formulę ir įtraukti našumo kriterijų. Tačiau V. Šilinskas tvirtino bent kol kas nematantis galimybių, kad formulė būtų pakeista.
„Diskutavome ir su Lietuvos banku, ir su Ekonomikos ir inovacijų ministerija, aš truputį skeptiškas esu tam našumo rodikliui. Jį matuoti reikia, didinti reikia, bet susieti su MMA nenorėčiau, nes tai rodo, kiek pagaminame per valandą, tai nėra susiję tik su žmogaus pastangomis ar kompetencijomis, o didžiausią įtaką turi automatizacijos lygis, jei robotai gamina, tai vienas žmogus su trimis robotais pagamina daug daugiau nei trys žmonės be robotų. Tai pagrindinis mūsų tikslas yra skatinti, kad našumas augtų ir didėtų, o jo įtraukimas į MMA formulę, bent jau kiek vertina ekonomistai, neprisidėtų prie to tikslo“, – kalbėjo laidos pašnekovas.
Kalbant apie MMA, kone kasmet pasigirsta svarstymų, kad jos dydis turėtų būti nustatytas ne vienas visai Lietuvai, o pagal regionus. V. Šilinskas teigia, kad tai svarstytinas variantas, bet jis yra skeptiškas.
„Man atrodo, jog Lietuva yra per maža, kad mes ją dar skirstytume į atskirus regionus. Lietuva ES mastu ir taip yra regionas ir turėtume siekti, kad jis būtų vienodesnis, lygesnis, o ne dar suskaidyti Lietuvą į atskirus regionus“, – pabrėžė V. Šilinskas.
Akivaizdu, kad diskusijos ir svarstymai dėl MMA ir jos dydžio dar tęsis. Kada galima tikėtis galutinio sprendimo – rudenį ar anksčiau?
„Nedelsime. Priimti sprendimą kuo anksčiau yra ir pliusų, ir minusų. Minusas yra toks, kad kuo mes anksčiau priimame sprendimą, tuo yra mažiau tikslios ekonominės raidos prognozės. B kuo anksčiau priimamas sprendimas, darbdaviai ir visos organizacijos gali geriau planuotis kitų metų veiklą.
Tai stengsimės kiek įmanoma anksčiau, negaliu pažadėti. Visą laiką sprendimas, kada jis priimamas, priklauso nuo to, kiek matome, kiek yra neapibrėžta situacija. Jei situacija yra neapibrėžta, tada nusikelia į rudenį, nes norime kuo aiškesnę situaciją matyti ateinantiems metams. O jei matome, kad didelių nuokrypių ekonominėje raidoje neturėtų būti, tai galima sprendimą priiminėti anksčiau.
Kaip dabar matyti? Dar negaliu atsakyti, reikės su Finansų ministerija kalbėtis, ji organizuoja ekonominės raidos scenarijus ir apžvalgas“, – teigė V. Šilinskas
Kaip rašo Elta, finansų ministrė Gintarė Skaistė trečiadienį teigė, kad sprendimas dėl to, kokia bus MMA kitais metais, Vyriausybę turėtų pasiekti iki rudens.
„Kadangi profesinės sąjungos ir verslas Trišalėje taryboje sutarimo nepasiekė, sprendimą turės priimti Vyriausybė. Paprastai jis priimamas iki valstybės biudžeto pateikimo, tai turime šiek tiek laiko. Šiuo metu vertiname pateiktus argumentus ir ekonomikos ciklo situaciją, manau, kad iki rudens sprendimai turėtų pasiekti Vyriausybę“, – trečiadienį prieš Vyriausybės posėdį žurnalistams kalbėjo G. Skaistė.
„Tačiau konkretūs skaičiai, matyt, bus aiškūs šiek tiek vėliau. Reikia įvertinti daugelį papildomų argumentų“, – pažymėjo ji.
