Pokyčiai aktualūs tik tiems gavėjams, kuriems išmokos nesiekia minimalaus arba viršija maksimalų dydį. Nustatytos ribos užtikrina, kad išmokos nebus nei mažesnės, nei didesnės nei numatyta suma, teigia „Sodra“.
Ligos išmokos ribų augimas: 4 ir 43 eurais
Ligos išmoka, mokama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų, per mėnesį negali būti mažesnė negu 11,64 procento šalies vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio, galiojusio užpraeitą ketvirtį iki laikinojo nedarbingumo nustatymo dienos.
Taigi, nuo spalio iki gruodžio mažiausia ligos išmoka negalės būti mažesnė nei 254,17 euro per mėnesį arba 12,16 euro per dieną (dabar, atitinkamai, 250,11 arba 11,97 euro).
Maksimalus kompensuojamasis uždarbis ligos išmokoms apskaičiuoti negali viršyti dviejų šalies vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių, galiojusių užpraeitą ketvirtį iki nedarbingumo atsiradimo dienos, dydžio.
Tad paskutinįjį šių metų ketvirtį didžiausia ligos išmoka negalės būti didesnė nei 2710,28 euro per mėnesį arba 129,68 euro per dieną (nuo liepos, atitinkamai, galioja 2666,97 ir 135,58 euro).
Ligos išmoka sergančiam šeimos nariui slaugyti arba vaikui prižiūrėti, mokama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų, yra lygi 65,94 proc. išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.
Didžiausia nuo spalio bus 2879,73 euro per mėnesį arba 137,79 euro per dieną (nuo liepos galioja, atitinkamai, mažesnės – 2833,71 ir 135,58 euro – ribos).
Motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos
Minimali motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokų riba yra lygi 8 bazinės socialinės išmokos dydžiams, tad kaip ir anksčiau, nuo spalio sieks 440 eurų (tai yra 8x55 eurai).
Maksimalus kompensuojamasis uždarbis vaiko priežiūros išmokoms apskaičiuoti negali viršyti dviejų šalies vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių, galiojusių užpraeitą ketvirtį iki teisės gauti vaiko priežiūros išmoką atsiradimo dienos, dydžio.
Maksimalių vaiko priežiūros išmokų dydžiai skirsis ne tik priklausomai nuo jas gaunančių žmonių pajamų, bet ir nuo to, kada gimė vaikai.
Kai už 2023 ir 2024 metais gimusius vaikus asmuo teisę į vaiko priežiūros išmoką įgis šių metų ketvirtąjį ketvirtį, maksimali išmoka už du neperleidžiamus mėnesius didės iki 3406,42 arba 54,45 euro, palyginti su trečiuoju ketvirčiu.
Pasirinkus vaiko priežiūros išmoką gauti, kol vaikui sueis 18 mėnesių, maksimali išmoka didėja iki 2620,32 arba 41,88 euro.
Pasirinkus išmoką gauti, kol vaikui sueis 24 mėnesiai, didžiausia mėnesio išmoka pirmaisiais vaiko auginimo metais paaugo nuo 1933,83 iki 1965,24 euro, o antraisiais – nuo 1289,22 iki 1310,16 euro.
Maksimali viso mėnesio tėvystės išmoka nuo spalio sieks 3388,07 euro ir, palyginti su prieš tai buvusiu ketvirčiu, padidės 46,15 euro.
Nedarbo išmokos ir profesinė reabilitacija
Nedarbo išmoką sudaro dvi dalys – kintama ir pastovioji, kurios dydis priklauso nuo minimalios mėnesio algos (MMA).
Pastovi nedarbo išmokos dalis lygi 23,27 proc. mėnesį, už kurį mokama išmoka, galiojančios MMA. 2024 metais MMA siekia 924 eurus, taigi, pastovi nedarbo išmokos dalis yra 215,01 euro ir lieka tokia pat. Kintamoji nedarbo išmokos dalis priklauso nuo žmogaus turėtų draudžiamųjų pajamų.
Maksimali nedarbo išmoka negali būti didesnė kaip 58,18 proc. VDU, galiojusio užpraeitą kalendorinį ketvirtį nuo bedarbio statuso įgijimo dienos. Ketvirtąjį ketvirtį bedarbio statusą įgijusiems asmenims maksimali nedarbo išmoka bus 1270,42 euro – 20,31 euro didesnė nei nustatyta trečiajam ketvirčiui (1250,11 euro).
Maksimalus kompensuojamasis uždarbis profesinės reabilitacijos išmokoms apskaičiuoti negali viršyti dviejų šalies vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių, galiojusių užpraeitą ketvirtį iki profesinės reabilitacijos programos dienos, dydžio. Profesinės reabilitacijos išmoka lygi 65,94 proc. išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio.
Minimali mėnesio išmoka sieks 539,54 Eur, o dienos – 25,82 euro. Maksimalios išmokos, atitinkamai, bus 2879,73 euro ir 137,79 euro.