Nutarė, kad gana: investiciniam gyvybės draudimui suplanavo rimtą pokytį

Lietuvos bankui pasiryžus naikinti komisinį atlygį už sudaromas investicinio draudimo sutartis, brokeriai teigia, kad paslauga tik brangs, o iš to pelnysis bankai, praneša LNK Žinios.

Į pensiją išėjęs Ramaldas dėl pinigų nesijaudina. Jo pensija – 600 eurų, dar 4 tūkst. eurų vyras prisidėjo kaupdamas papildomai. Jis buvo įsigijęs ir investicinį gyvybės draudimą, bet grąža nuvylė.

„Gerai neatsimenu, bet nebuvo tada jokio pelno. Nežinau, ar atgavome tuos pinigus, ką buvome investavę‟, – sako senjoras.

Įsigijęs investicinį gyvybės draudimą asmuo kas mėnesį moka įmokas – viena dalis kaupiama, kita tenka draudimo rizikai padengti.

„Kuo daugiau draudiminių paslaugų pasirenki, tuo didesnė dalis įmokos eina draudimo rizikoms padengti, tai reiškia, mažiau lieka investavimui‟, – sako Lietuvos banko Finansinių paslaugų priežiūros departamento direktorius Vaidas Cibas.

Dar žmogui kainuoja ir pati draudimo paslauga. Atskaitymai gali siekti ir pusę įmokų, tad rezultatas nenudžiugintų: sumokėtų įmokų gali būti daugiau už sukauptą sumą.

„Pardavėjai yra labai suinteresuoti parduoti investicinį gyvybės draudimą, nes gauna komisinius. Kitaip sakant, tiesioginis uždarbis yra grynai surištas su pardavimais, ir kuo daugiau sutarčių parduodama, tuo didesnį komisinį gauna‟, – sako V. Cibas.

Kad draudikai nesipelnytų iš žmonių, Lietuvos bankas nori naikinti vadinamuosius komisinius už sudarytas sutartis. Tačiau brokeriai mato situaciją kitaip.

„Niekas neprivers jokių ūkio subjektų, tai šiuo atveju, draudimo tarpininkų, art tiesiogiai, ar netiesiogiai teikti paslaugas nemokamai. (Lietuvos) bankas tikriausiai turi omenyje, kad už šią paslaugą turi susimokėti galimai pats klientas‟, – kalba Draudimo brokerių rūmų prezidentas Arūnas Adomaitis.

Tuo metu ekonomistas Algirdas Bartkus sako, kad Lietuvos bankas eina teisingu keliu, tik nepagalvojo, jog draudikai mėgins apeiti komisinių schemą.

„Mokės premijas laikotarpio gale – už mėnesį, už du mėnesius. Tą premiją jie galės apiforminti už ką norite‟, – prognozuoja VU docentas.

Anot brokerių, 8 iš 10 draudikų per tarpininkus veikia komisinio mokesčio pagrindais – tik didieji komerciniai bankai darbuotojams moka ne komisinį, o darbo užmokestį.

Brokerių manymu, centrinio banko ketinimai yra bankų protegavimas ir konkurencijos mažinimas.

„Tikėtina, kad po šio siūlymo tokių paslaugų prieinamumas klientams dar susiaurės ir sumažės‟, – sako A. Adomaitis.

Lietuvos bankas neneigia, kad šias paslaugas teikiančioms bendrovėms tektų dirbti kitaip.

„Tai be abejo, kad toks pakeitimas reguliavime labai smarkiai atsilieptų tokioms įmonėms, joms reikėtų keisti savo verslo modelį. Bet tai yra padiktuota blogos praktikos: jeigu ta bloga praktika nebūtų susiformavusi, mes nekalbėtume apie reguliavimo pakeitimus‟, – teigia LB atstovas V. Cibas.

Centrinis bankas apie trūkumus pardavimuose draudimo įmones įspėjo dar prieš šešerius metus, bet pokyčių esą nebuvo.

Ekonomistas A. Bartkus teigia, kad draudimo įmonėms metas pagalvoti ir apie kitus pajamų šaltinius.

„Tas sutarčių skaičius, kurį turime, yra stipriai per didelis ir nereikia leisti joms toliau išbujoti, o draudimo įmonėms galbūt reikėtų galvoti jau apie kažkokius kitokius pajamų šaltinius – ne vien tik iš to gyvybės draudimo‟, – teigė ekonomistas.

Investicinį gyvybės draudimą įsigijęs kas septintas Lietuvos gyventojas. Užpernai sudaryta 50 tūkst., o pernai – tūkstančiu daugiau sutarčių.

„Ne, neturiu tokio. Nes manau, kad bus tas pats rezultatas. Kažkaip nelabai norisi tikėti, kad bus iš to naudos‟, – sako LNK reportaže kalbinta moteris.

„Aš jau pensijoje, faktiškai. Jau post factum. Kiek prisikaupiau, tiek turiu‟, – kalbėjo vienas vyras.

Lietuvos bankas nustatęs, kad kone kas antram pirkėjui buvo parduotas jo poreikių neatitinkantis investicinis gyvybės draudimas. Reguliuotojas ketina parengti gaires, pardavėjai turės tiksliau paaiškinti pirkėjui apie šią draudimo rūšį, o komisinius reguliuotojas tikisi panaikinti dar šiemet.

Čia galite pažiūrėti LNK video: