Vidutiniai atlyginimai į rankas pasiekė 1230 eurų
Antrąjį 2023 m. ketvirtį vidutinės visą mėnesį dirbusių darbuotojų darbo pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus padidėjo 12,3 proc. arba 217 eurų ir siekė 1 980 eurų neatskaičius mokesčių. Darbo pajamos į rankas vidutiniškai per metus padidėjo 124 eurais iki 1 230 eurų.
„Darbo užmokesčio augimui poveikį darė didinta nuo metų pradžios minimali mėnesinė alga, kuri didėjo apie 15 proc. taip pat buvo didintas valstybės tarnautojų, pareigūnų pareiginės algos bazinis dydis ir pačios nuotaikos darbo rinkoje, kai darbdaviai, siekdami išsaugoti darbuotojus, jautė spaudimą didinti darbo pajamas“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje kalbėjo „Sodros“ Statistikos, prognozės ir analizės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė.
Ji atkreipė dėmesį, kad darbo pajamų augimą pajusti ir toliau trukdė didelės kainos ir metinė infliacija.
„Antrąjį ketvirtį dar visgi metinė infliacija lenkė darbo pajamų augimą į rankas“, – pažymėjo ji.
Birželį vidutinės darbo pajamos prieš mokesčius perlipo 2 000 eurų ribą. Liepą jos buvo keliais eurais mažesnė ir siekė apie 1982 eurus.
„Darbo pajamos augo, palyginus su praėjusiais metais, pakankamai sparčiai. Kai kuriais mėnesiais buvo fiksuojamas netgi 14 proc. augimas. <…>
Vidutinės darbo pajamos sparčiai – apie 15 proc. (apie 70 eurų į rankas) – augo mažiausiai uždirbantiems, o tiems, kurie uždirba daugiausiai, per metus pajamos padidėjo apie 300 eurų į rankas“, – sako „Sodros“ analitikė.
Anot analitikės, teigiamą pokytį galėjo pajusti 7 iš 10 dirbančiųjų – tokiai daliai apdraustųjų pajamos padidėjo. 3 iš 10 dirbančių žmonių pajamos per metus nesikeitė arba sumažėjo.
Šiemet birželį penktadalio daugiausiai uždirbančių apdraustųjų pajamos (vidutiniškai 4 268 eurai prieš mokesčius) buvo 6 kartus didesnės nei penktadalio mažiausiai uždirbančių darbuotojų pajamos (apie 711 eurų prieš mokesčius). Pernai šis skirtumas siekė 6,4 karto.
Kas uždirbo daugiausiai ir mažiausiai
Pasak „Sodros“, birželio atlyginimų mediana padidėjo 15,3 proc. iki 1 614 eurų prieš mokesčius. Tai reiškia, kad pusė Lietuvos apdraustųjų birželį uždirbo mažiau nei 1 037 eurų į rankas.
Penktadalis (apie 21 proc.) uždirbo mažesnes pajams nei 720 eurų į rankas. Žmonės, gaunantys mažiau nei 1000 eurų „popieriuje“ paprastai dirba nekvalifikuotą darbą, t. y. valytojai, pardavėjai, statybos ir pramonės darbuotojai, verslo ir administravimo specialistai, vairuotojai ir kt.
Kas ketvirtas Lietuvos dirbantysis uždirbo nuo 1000 iki 1500 eurų prieš mokesčius, t. y. apie 720-1000 eurus į rankas. Tokio dydžio atlyginimus gavo sunkiasvorių sunkvežimių vairuotojai, parduotuvių pardavėjai, biurų ir įstaigų valytojai, krovikai, virėjai ir kiti.
Didžiausias pajamas uždirbančių profesijų sąraše ir toliau pirmavo informacinių technologijų ir ryšių paslaugų srities vadovai. Jų vidutinis atlyginimas siekė 4 610 eurų prieš mokesčius. Toliau rikiavosi programinės įrangos kūrėjai (4 288 eurai bruto), gydytojai specialistai (4 096 eurai prieš mokesčius), taikomųjų programų kūrėjai (3 831 euras neatskaičius mokesčių).
Kieno atlyginimai augo labiausiai?
Sparčiausias pajamų augimas užfiksuotas statybos sektoriuje, kuriame darbo pajamos žemesnės nei vidutinės. Statybininkų atlyginimai padidėjo 22 proc.: nuo 1042 eurų iki 1300 eurų prieš mokesčius, arba 880 eurų į rankas.
Administracinėje ir aptarnavimo veikloje atlyginimai išaugo 17,4 proc. iki 1316 eurų prieš mokesčius.
O aptarnavimo srityse, palyginti su kitais sektoriais, didesnė dalis žmonių uždirbo mažesnį nei minimalų atlyginimą. Administracinėje ir aptarnavimo veikloje 9 proc. dirbančių žmonių gavo mažiau nei MMA, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikloje – 10 proc. Palyginti, informacijos ir ryšių arba finansinėje ir draudimo veikloje tik 3 proc. apdraustųjų uždarbis nesiekė MMA.
Iš viso antrąjį ketvirtį buvo 8,1 proc. visų dirbančiųjų arba 95 tūkst. žmonių, kurių pajamos nesiekė MMA.
Kur darbuotojų skaičius augo, kur mažėjo
Bendras apdraustųjų skaičius per metus padidėjo 11 tūkst., tačiau ne visuose sektoriuose padėtis buvo vienoda. Prekybos ir apdirbamosios gamybos ekonominėse veiklose, palyginti su situacija prieš metus, pastebėtas nuosmukis.
Mažmeninėje prekyboje per metus darbuotojų sumažėjo 6,5 tūkst., didmeninėje prekyboje – 2,4 tūkst. Visgi nuo šių metų balandžio padėtis ėmė keistis – šiame sektoriuje vėl fiksuojamas darbuotojų skaičiaus augimas.
Apdirbamojoje gamyboje per metus apdraustųjų sumažėjo 9,4 tūkst. Iš jų daugiausia – 3,3 tūkst. darbuotojų – neteko baldų gamybos sektorius, 2,8 tūkst. žmonių – medienos gamybos sektorius. Šiame sektoriuje neigiama tendencija išlieka – ir toliau kiekvieną mėnesį nežymiai mažėja darbuotojų.
Tuo metu kituose sektoriuose matomas augimas – pavyzdžiui, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojų per metus padaugėjo 7,5 tūkst.
Darbdaviai neatleido darbuotojų, bet ir nepriėmė naujų
Darbuotojai, dirbę apdirbamosios gamybos srityse, šiemet papildė ir nedarbo išmokos gavėjų gretas.
„Dėl padidėjusio nedarbo lygio, šiemet nedarbo išmokos gavėjų buvo daugiau nei pernai. Žmogus, antrąjį šių metų ketvirtį gavęs 500 eurų dydžio nedarbo išmoką, prieš metus vidutiniškai uždirbo 816 eurų į rankas. Taigi, nedarbo išmoka sudarė apie 61 proc. jo buvusio darbo užmokesčio“, – sako „Sodros“ analitikė.
Tarp nedarbo išmokos gavėjų daugiausia buvo verslo ir administravimo specialistų, pardavėjų, nekvalifikuotų statybos darbininkų.
„Stebint bendras darbo rinkos tendencijas, aiškėja, kad šiemet sausio-liepos mėnesiais priėmimų į darbą skaičius sumažėjo 5 proc., o atleidimų skaičius – 2 proc. Tai rodo, kad darbdaviai buvo linkę išlaikyti esamus darbuotojus, bet ir pristabdyti naujų darbuotojų įdarbinimą“, – pastebi K. Zitikytė.
Atotrūkis tarp Vilniaus ir regionų nesumažėjo
Ryškūs pajamų skirtumai tarp atskirų Lietuvos regionų išlieka. Didžiausios vidutinės apdraustųjų pajamos antrąjį ketvirtį buvo Neringoje (2 755 eurai prieš mokesčius), mažiausios – Jurbarko savivaldybėje (1 419 eurų bruto).
Vilniaus mieste 5 iš 10 dirbančiųjų darbo pajamos buvo didesnės nei 2 000 eurų prieš mokesčius, kai visoje šalyje tokias pajamas gauna 3 iš 10 apdraustųjų.
„Vilniuje vidutinės darbo pajamos siekė 2 325 eurus prieš mokesčius, o likusiose savivaldybėse – vidutiniškai 1 585 eurus. Taigi, Vilniaus gyventojų pajamos toliau beveik perpus didesnės nei visos Lietuvos vidutinės darbo pajamos. Viena vertus, padėtis neblogėjo, kita vertus, atotrūkio nesumažinome. Tai lemia ir demografinės, ir ekonominės priežastys – darbingo amžiaus žmonės palieka regionus ieškodami geresnio darbo užmokesčio, o tie, kurie norėtų likti, susiduria su iššūkiu – kur dirbti?“ – pabrėžia „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja.