Atotrūkis darosi vis didesnis
Anot KTU profesoriaus, ekonomisto R. Krušinsko, akivaizdu, kad sostinės ir regionų atlyginimų atotrūkis kuo toliau, tuo darosi ženklesnis.
„Įvertinant paskutiniųjų metų rodiklius, tas atotrūkis tarp namų ūkių pajamų, vidutinių visai Lietuvai ir sostinės regione, jis netgi sudaro iki trečdalio, nekalbant apie atskirus regionus, sakykime, kur tas atotrūkis yra dar didesnis. Matematiškai tai parodo, jog vidurkį skaičiuojant, sostinės regionas tikrai duoda didelį impulsą, bet, pasižiūrėjus atskirus regionus, turiu omenyje tokius regionus kaip, pavyzdžiui, Utenos, ten namų ūkių pajamos gali skirtis iki dviejų kartų ir, be abejo, reikėtų žiūrėti ir į tą pačią namų pajamų struktūrą, tai yra iš kur tos pajamos gaunamos: ar tai yra samdomas darbas, ar versle, ar pramonėje, ar viešajame sektoriuje – čia atsiras didelių skirtumų“, – aiškino jis.
Pasak pašnekovo, labiausiai nerimą kelia tai, kad pastaraisiais metais tas atotrūkis darosi vis didesnis.
„Galima suprasti, kad kovidas ir kiti veiksniai yra su tuo susiję. Tendencijos, kad pramonė, verslas koncentruojasi aplink didmiesčius – jos yra neišvengiamos ir Lietuvai, tačiau tai taip pat yra signalas, ką mes turėtumėme kaip šalis galvoti į priekį, jeigu norėtumėme užtikrinti kiek įmanoma tolygesnį Lietuvos, kaip valstybės vystymąsi.
Aš sakau, kad skaičius lieka skaičiumi. Be abejo, kiekvienas galėtų pasilyginti, kaip yra jam ar asmeniškai jo namų ūkyje, su jo šeima ir taip toliau, bet, bendruoju atveju, ta statistika yra nedžiuginanti ir verčianti pagalvoti daugiau“, – dalijosi R. Krušinskas.
To priežastys – objektyvios
Anot S. Besagirsko, yra daugybė objektyvių priežasčių, kodėl matome tokį stiprų atotrūkį.
„Pirmas dalykas, jeigu mes pasižiūrėtumėme į įmones, kurios kuria didelę pridėtinę vertę, tarkime, finansų sektorius, IT, farmacija, biotechnologijos, aukštųjų technologijų visi sektoriai – jie, daugiausiai, susikoncertavę Vilniuje ir Kaune. Natūralu, kad jie išgali sumokėti daugiau atlyginimų. Plius, šie sektoriai dėl darbuotojų konkuruoja ne Lietuvoje, o, dažniausiai, tarptautinėje rinkoje, nes, tarkime, IT specialistas – jis gali puikiai dirbti JAV kompanijoje, sėdėdamas kur nors Zarasų rajone, bet, dažniausiai, jis sėdi Vilniuje. Esmė yra tai, kad sukuriama daug didesnė pridėtinė vertė“, – aiškino jis.