Tarptautinės finansinės apskaitos ir konsultacijų bendrovės „Leinonen“ ekspertė Aistė Baltutė pristato pagrindinius darbo vietų kainų skirtumus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.
„Kuriant naujas darbo vietas labai svarbu įvertinti, koks kiekvienoje šalyje yra nustatytas minimalus darbo užmokestis ir koks darbo rinkoje susiformavęs vidutinis atlyginimas. Turint šią informaciją galima efektyviau planuoti darbo užmokesčiui skirtas išlaidas, tiksliai laikytis teisinių reikalavimų, siūlyti konkurencingus atlyginimus ir priimti pagrįstus strateginius sprendimus“, – teigia A. Baltutė.
Minimalus ir vidutinis darbo užmokesčiai didžiausi Lietuvoje, mažiausi – Latvijoje
Pasak „Leinonen“ ekspertės, Baltijos šalyse šiemet aukščiausia minimalia mėnesine alga (MMA) – 840 Eur – išsiskiria Lietuva. Pagal Lietuvos Respublikoje priimtus teisės aktus, 2024 m. šis rodiklis augs 10 proc. ir sieks 924 Eur. Estijoje MMA šiemet siekia 725 Eur, kuriam kitąmet numatytas didžiausias augimas Baltijos šalyse – 13,1 proc., todėl 2024 m. Estijoje MMA pasieks 820 Eur. Latvijoje 2023 m. MMA yra mažiausias ir siekia 620 Eur, kitąmet planuojama šį rodiklį didinti 12,9 proc. iki 700 Eur. Taigi, 2024 m. mažiausiu minimaliu mėnesiniu darbo užmokesčiu ir toliau išsiskirs Latvija.
„Orientavimasis į mažiausią mėnesinį darbo užmokestį gali būti svarbus tiems verslams, kuriuose atlyginimai yra palyginti nedideli, pagrindinę darbo jėgos dalį sudaro neaukštos kvalifikacijos darbuotojai. Paprastai į šią kategoriją patenka socialinių paslaugų, viešojo maitinimo, dalis pramonės įmonių, saugos tarnybos, lauko ir statybos darbus atliekančios bendrovės“, – pavyzdžius teikia „Leinonen“ ekspertė.
Aistė Baltutė atkreipia dėmesį, kad kitas svarbus rodiklis – tai vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, padedantis įvertinti šalies ekonominę būklę, socialinę ir bendrą gyventojų gerovę. Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis („ant popieriaus“) 2023 m. antrą ketvirtį aukščiausias buvo taip pat Lietuvoje ir siekė 2000,10 Eur – tai 2 proc. daugiau nei š. m. I-ąjį ketvirtį. Estijoje šis rodiklis II-ąjį ketvirtį augo sparčiausiai – 7 proc. – ir pasiekė 1873 Eur. Mažiausias mėnesinis bruto darbo užmokestis buvo Latvijoje – 1525 Еur, kuris antrąjį ketvirtį padidėjo 4 proc.
Kiek skirtingose šalyse įmonei kainuoja darbuotojas, „į rankas“ gaunantis 2000 Eur
Vis dėlto „Leinonen“ ekspertė atkreipia dėmesį, kad planuojant darbo vietas labai svarbu atsižvelgti į neto atlyginimą – tai yra, grynąją sumą, kuri sumokėjus mokesčius pervedama darbuotojams į banko sąskaitas. Tai ypač aktualu toms verslo sritims, kuriose darbuotojams mokami aukštesni atlyginimai ir dėl kvalifikuotų specialistų tenka konkuruoti su kitomis bendrovėmis ir verslo šakomis.
Paprastai aukštos kvalifikacijos profesionalai darbindamiesi įvardija konkrečią neto sumą, todėl darbdaviams svarbu iš karto įvertinti, kiek kainuos konkretaus specialisto darbo vieta su visais mokesčiais.
„Finansinių paslaugų, IT, programavimo, draudimo, farmacijos, konsultavimo ir kitose srityse veikiančiose bendrovėse tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse darbuotojams mokami vieni aukščiausių atlyginimų, palyginti su kitais sektoriais. Tokiems verslams plečiantis Baltijos šalyse labai svarbu pritraukti kvalifikuotų specialistų, o tikslesnį darbo užmokesčio biudžetą padės parengti neto atlyginimų ir priklausančių mokesčių planavimas“, – pastebi A. Baltutė.
Ekspertė paskaičiavo, kiek darbdaviui Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje kainuotų viena darbo vieta, jei darbuotojui kiekvienoje šalyje tektų išmokėti 2000 Eur neto atlyginimą darant prielaidą, kad darbuotojai Lietuvoje ir Estijoje papildomai nekaupia pensijos.
Tokiu atveju, įvertinus kiekvienos šalies gyventojų pajamų mokesčio ypatumus, socialinio draudimo mokesčius, darbdaviui mažiausiai darbo vieta kainuotų Lietuvoje (3364,3 Еur), kiek daugiau – Estijoje (3399,39 Eur), o brangiausiai – Latvijoje (3513,48 Еur).
„Mokant 2000 Eur neto darbo užmokestį nebėra pritaikomas neapmokestinamas pajamų dydis visose šalyse, – aiškina A. Baltutė. – Lietuvoje gyventojų pajamų mokesčiu apmokestinama visa darbo užmokesčio suma, o Latvijoje ir Estijoje apmokestinama bazė yra mažinama papildomomis sumomis.“
Jei darbuotojai kauptų papildomą pensiją Lietuvoje ir Estijoje ir jiems būtų mokamas 2000 Eur neto darbo užmokestis, darbo vietos kaina šiek tiek pasikeistų. Reikėtų įvertinti papildomą pensijos kaupimą, kurio procentas yra išskaitomas iš darbuotojo darbo užmokesčio (Lietuvoje – 3 proc., Estijoje – 2 proc.). Tokiu atveju darbo vietos kaina Lietuvoje taptų aukščiausia, o Latvijoje darbo vietos kaina nesikeistų, nes pensijos kaupimo procentas jau yra įskaičiuotas į bendrą socialinio draudimo įmokų tarifą.
„Formuojant darbuotojų atlyginimams skirtą biudžetą, būtina įvertinti daug kitų rodiklių – kiekvienoje šalyje taikomą gyventojų pajamų mokestį ir neapmokestinamą dydį, socialinio draudimo mokesčius, pensijų kaupimo modelius, atostogų reglamentavimą ir kitus aspektus – reziumuoja „Leinonen“ atstovė. – Tiksliausias atsakymas, kiek kainuos darbo vieta įmonei pradedant plėtrą kitose Baltijos šalyse, priklausys ir nuo industrijos, ir nuo įstatyminės aplinkos, ir nuo verslo ambicijų. Kiekvienu atveju bus reikalinga nuodugni analizė, pasitelkiant visų Baltijos šalių darbo rinkas išmanančius specialistus.“