Lietuvos bankų asociacija (LBA) teigia, kad pastaruoju metu bankų saugumo sistemos sulaukia įvairiausių iššūkių – pradedant sankcijų Rusijai įgyvendinimu, baigiant sukčių bandymais išvilioti pinigus iš banko klientų. Todėl saugumui skiriamas ypatingas dėmesys.
Siekdami užkirsti kelią neteisėtoms operacijoms, bankai taiko atsiskaitymų ribojimus tam tikrose šalyse arba pasitelkia prevencines sistemas, kurios sustabdo įtartinas mokėjimo kortelių operacijas.
„Stebint pakankamai sudėtingą situaciją, galima suprasti bankų klientus, besipiktinančius kylančiais nepatogumais, tačiau reikėtų įvertinti, kad šiandien saugumui užtikrinti reikia griežtesnių priemonių“, – teigiama komentare.
Informuoti apie planus
Anot asociacijos, skirtingi bankai Lietuvoje yra įvedę skirtingas taisykles. Vieni prašo informuoti banką prieš kelionę, kiti tokios informacijos neprašo. Kai kuriais atvejais bankai gali blokuoti kortelę tiek Lietuvoje, tiek ES ar kitose pasaulio valstybėse.
Todėl esą kiekvienas žmogus prieš keliaudamas turėtų pasidomėti konkrečiame banke, kokia yra tvarka ir rekomendacijos.
Finansinių technologijų (fintech) sektorių bei valstybines institucijas konsultuojantis Marius Pareščius pataria prieš važiuojant įspėti banką apie vykimą į kitą šalį.
„Bankai korteles blokuoja ne dėl to, kad jie tiesiog mėgtų tokius dalykus daryti, jie blokuoja, nes mato įtartinus atsiskaitymus šalyje, kurioje jų klientas „neturėtų būti“.
Jeigu jūs banką informuosite, kad išvažiuojate kažkur ir nurodysite konkrečią šalį, į kurią jūs važiuojate, banko pinigų plovimo prevencijos programinė įranga bus sukonfigūruota taip, kad atsiskaitymus tam tikroje šalyje praleistų“, – komentavo IT saugumo ekspertas.
Vartotojų aljanso viceprezidentas Rytis Jokubauskas pritaria, kad reikėtų pranešti apie kelionę bankui ar kitai finansų įstaigai, nes kortelių ar operacijų blokavimą lemia veiksmų įtartinumas.
„Vienas iš įtarimus keliančių požymių yra operacijos atlikimo vieta užsienyje. Ypač jei tuo metu toje šalyje suintensyvėja sukčių veikla, bankai siekia apsaugoti savo klientų pinigus, todėl ir blokuoja korteles arba operacijas“, – sako R. Jokubauskas.
Turėti kelias finansų prieigas
Asmeninių finansų konsultantas Nerijus Murauskas sutinka su minėtais siūlymais ir atkreipia dėmesį, kad paties žmogaus interesas yra pasirūpinti savo finansų prieinamumu.
„Neteko turėti daug problemų keliaujant. Manau, jeigu ne į Afganistaną važiuoji, tai viskas turėtų būti gerai. Be abejo, pirmiausia yra paties vartotojo reikalas pasirūpinti, kad turėtų kelias prieigas ir kad turėtų planą B ir planą C.
Sakyčiau, kad galima būtų vežtis skirtingų bankų korteles, nes jeigu vienas blokuoja, kitas galbūt to nedarys“, – sakė N. Murauskas.
Jis užsiminė ir apie kai kuriuos žinomus fintech startuolius, sakydamas, kad galbūt jų programėlės yra draugiškesnės kelionėms.
Pasidomėjus, ar kelios kortelės nelems žmonėms papildomų kaštų, N. Murauskas sako, kad kelios sąskaitos yra daugiau taisyklė, nei išimtis, tai – „gyvenimo dalis valdant finansus“.
„Dėl papildomų kaštų, tai kiek man tenka susidurti su žmonėmis, jie dažnai turi kelias bankininkystes, tarkime, į vieną einą atlyginimas, o kitame banke turi kaip taupomąją sąskaitą“, – kalbėjo konsultantas.
M. Pareščius pasiūlė ieškoti opcijų, kurios neapkrautų mokesčiais.
„Viskas priklauso, su kokiu fintechu dirbi, – pavieniai fintechai ir kortelę išduoda nemokamai, ir palaikymas yra nemokamas. Tik tu turi daryti kažkokią pavedimų apimtį. O kai kurie – taip, kainuoja“, – sakė jis.
Pats pašnekovas teigė turintis korteles dviejuose tradiciniuose komerciniuose bankuose ir dar dviejose fintech įstaigose.
„Tokiu būdu rizikas likti be pinigų konkrečioje šalyje sumažinu iki minimumo“, – paaiškino M. Pareščius.
R. Jokubausko teigimu, kad atsiskaityti su viena kortele užsienyje gali nepavykti ne tik dėl jos blokavimo, bet ir dėl kitų priežasčių, tad pravartu turėti daugau nei vieną.
LBA taip pat teigia, kad vienas iš paprastų būdų išvengti situacijos, kai pinigai kelionės metu yra „įšaldomi“ – turėti kelias banko sąskaitas su banko kortelėmis.
„Grynieji tebėra karalius“
M. Pareščius pažymi, kad bene geriausias sprendimas sudėtingose situacijose vis tiek bus grynieji pinigai, o šalyje, kurios valiuta nėra euras ar doleris, – dar ir jos nacionaliniai pinigai.
„Visais atvejais, visais laikais grynieji būdavo „karalius“. Tai ir šitoje situacijoje grynieji yra geriausias dalykas, nes kai kuriose šalyse jūs tiesiog negalėsite atsiskaityti kortele.
Net ir tokiose šalyse, kaip Belgija. Pasakys, kad jūsų kortelė negalioja, neveikia, net ir taksi, ar pavienėse kavinėse – jie tiesiog mėgsta grynus“, – kalbėjo IT saugumo ekspertas.
Vartotojų aljanso viceprezidentas R. Jokubauskas papildo, sakydamas, kad grynieji gali išgelbėti situacijoje, kuri nebūtinai susijusi su kortelių blokavimu.
„Lietuva yra viena lyderių pagal teritoriją, kurioje pasiekiamas internetas, pagal interneto greitį, prieigos taškus ir pan. Tačiau taip nėra kitose šalyse. Ne vienas keliautojas, matyt, yra susidūręs su situacija, kai kavinės ar parduotuvės kasininkas bėga į gatvę „ieškoti ryšio“ savo kortelių skaitytuvui“, – argumentuoja R. Jokubauskas.
N. Murauskas pripažino, kad jo gyvenime grynieji sulaukia mažiau dėmesio, tačiau kelionėje tai gali būti išeitis.
„Kokius 95 proc. atvejų atsiskaitinėju kortele, bet esu už tai, kad (reikia) turėti grynųjų. Tuo labiau, kad kelionėje niekada nežinai, kas nutiks, į kokią situaciją papulsi ir tik grynieji gali išgelbėti“, – komentavo jis.
Saugotis sukčių
LBA atkreipia dėmesį, kad norint išvengti sukčių pinklių, net atostogų metu labai atsipalaiduoti nedera – reikėtų nepamiršti, kad prisijungimo duomenys neturi būti atskleidžiami, prie interneto banko reikia jungtis tik per oficialias bankų svetaines, iš nepažįstamų žmonių gautų nuorodų atidarinėti nereikėtų ir pan.
Kalbant apie sukčiavimo rizikas M. Pareščius leido suprasti, kad pavojai tyko ir netikėtose vietose.
„Esu asmeniškai turėjęs nuotykį, kai mano kortelė buvo nuklonuota, padaryta jos kopija ir vienu metu bandyti nuimti pinigai dviejuose bankomatuose, dviejose skirtingose Lotynų Amerikos šalyse. (...) Kortelė nuklonuota bankomate, tiesiog įkišus ir nusiėmus pinigus. Nekalbama apie RFID klonavimą“, – sakė ekspertas.
Pastarasis sukčiavimo būdas yra bekontaktė duomenų vagystė. Pasiteiravus, ar verta rūpintis apsaugos priemonėmis, pavyzdžiui, specialiomis piniginėmis, ekspertas suabejojo, ar minėtas sukčiavimo būdas tiek paplitęs.
„Mano žiniomis, jis yra nepopuliarus, jis egzistuoja, tokia galimybė yra, bet nėra išpopuliarėjęs. Bet jeigu šnekėtume apie galimybę vienaip ar kitaip apsaugoti jūsų korteles, ar tai būtų RFID, ar tai būtų kiti būdai, – tuomet taip, bet kuris iš apsaugojimo būdų papildomai leistų sutaupyti jūsų pinigus ir neatiduoti sukčiams“, – sakė M. Pareščius.
Siūlo ieškoti vidurio kelio
Paprašius įvertinti vartotojų aptarnavimo būklę, R. Jokubauskas teigia, kad čia reikia ieškoti aukso vidurio. Iš vienos pusės, minėtos situacijos tikrai gali sukelti vartotojui nepatogumų. Iš kitos – jei bankai nesiimtų priemonių ir sukčiavimo atveju vartotojai realiai netektų savo pinigų, matyt, vartotojų nepasitenkinimas būtų dar didesnis.
„Todėl svarbu, kad bankų priemonės būtų proporcingos, kad informacija būtų suprantama ir pateikiama tinkamu būdu, kad vartotojai galėtų kuo greičiau susisiekti su banku, kad bankai greitai reaguotų į probleminių situacijų sprendimą. Bankų ir finansų įstaigų praktika šioje srityje yra labai skirtinga“, – sakė jis.
Anot eksperto, galiausiai taškus ant „i“ sudėlioja bankų ir finansų įstaigų konkurencija – jei vartotojai nepatenkinti jų aptarnavimu tiek atostogų metu, tiek kitais atvejais, jie visad gali banką/finansų įstaigą pakeisti.
„Situacija mokėjimo kortelių paslaugų rinkoje nėra labai bloga, bet didesnė konkurencija finansinių paslaugų sektoriuje padėtų siekti didesnio vartotojų interesų užtikrinimo“, – apibendrino R. Jokubauskas.
N. Murauskas sako, kad tiek vartotojai, tiek finansų įstaigos turi dėti papildomų pastangų, idant vartotojų patirtis būtų geresnė.
„Algoritmai nėra tobuli, tai ten taip sistemiškai ir vyksta. Svarbu, kad nebūtų nesąmoningų pavedimų, „Už ginklus“ ir panašiai. Tai tada neturėtų bankai daryti blokavimų, bet, be abejo, turėtų būti ir bankų atsakomybė, kad būtų kiek įmanoma draugiški vartotojui“, – sakė jis.
Reguliuotojas mato naują tendenciją
Lietuvos bankas sako, kad paklausimų dėl minėtų kortelių blokavimo incidentų pasitaiko, tačiau jie nėra dažni, labiau pavieniai atvejai.
„Kiekvieną jų nagrinėjame individualiai. Paprastai toks atvejis, tai yra, kai paslaugos teikėjas blokuoja kortelę, gali įvykti tada, kai atsiskaitoma neįprastai didele suma, kita valiuta, iš neįprastos vietos ir pan., tai yra, tada, kai staiga pasikeičia mokėjimo įpročiai.
Tai gali būti susiję tiek su pinigų plovimo prevencijos reikalavimais, tiek su sukčiavimo prevencija ir atitinkama automatinių sistemų reakcija“, – sakoma komentare.
Kalbant apie mokėjimo paslaugas apskritai, skundai dėl mokėjimo paslaugų sudaro daugiau nei pusę paklausimų ar skundų.
„Matome tendenciją, kad sparčiai augant naudojimusi šiomis paslaugomis, auga ir nusiskundimų skaičius – pavyzdžiui, 2022 metų pirmąjį pusmetį palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, skundų skaičius išaugo trečdaliu, o ginčų – net tris kartus“, – komentuoja centrinis bankas.
Lietuvos bankas, kilus nesklandumų, pirmiausia siūlo kreiptis į mokėjimo paslaugų teikėją jo nurodytais oficialiais kontaktais. Mokėjimo paslaugos teikėjas turėtų operatyviai reaguoti į kliento nusiskundimą ir stengtis išspręsti problemą kuo greičiau.
„Bendra ginčų nagrinėjimo tvarka yra tokia – vartotojas pirmiausiai turi kreiptis į paslaugos teikėją raštu ir išdėstyti pretenzijas. Pastarasis turi atsakyti per 15 darbo dienų. Jeigu vartotojas atsakymo nesulaukia, arba atsakymas jo netenkina jis gali kreiptis į Lietuvos banką“, – sako bankas.
Jo teigimu, vartotojų teisių apsauga yra vienas iš kertinių reikalavimų, į kuriuos nuolat atkreipiamas finansų rinkos dalyvių dėmesys. Jeigu jų tinkamai nesilaikoma, skiriamos poveikio priemonės.