Matyti pažanga
„Kaip ir kasmet, didžioji dalis mūsų klientų mokestį sumokėjo laiku, o šiais metais žemės savininkai tai darė aktyviau – laiku žemės mokestį sumokėjo 78 proc. žemės savininkų, kai pernai tokių buvo 70 proc.“, – „Delfi“ komentuoja VMI viršininkės pavaduotojas Martynas Endrijaitis.
684 tūkst. žemės savininkų iki termino sumokėjo 55 mln. eurų mokesčio. Dar 3,9 mln. eurų mokesčio sumokėti turi likę 90,8 tūkst. savininkų. Pernai tuo pačiu laikotarpiu nesumokėta suma buvo 4,6 mln. eurų (apie 135 tūkst. žemės savininkų).
Šiemet didžiausias gyventojui apskaičiuotas žemės mokestis siekia 42 tūkst. eurų, įmonei – 186 tūkst. eurų.
Praleidus žemės mokesčio terminą (iki lapkričio 15 dienos), jau nuo kitos dienos pradedami skaičiuoti delspinigiai – 0,03 proc. per dieną.
Inspekcija teigia nuolat informuojanti gyventojus apie naujai atsiradusius ir nesumokėtus mokesčius, siųsdama pranešimus per „Mano VMI“, o ne „Mano VMI“ naudotojams – klasikiniu paštu.
Pavėlavęs laiškas
„Dukra mokestį sumokėjusi laiku, bet pats požiūris į mokesčių mokėtojus nemalonus, man prieš kokius 8 metus taip pat buvo atsiuntę laišką su panašiu pavėlavimu“, – sako Dominykas, pabrėždamas, kad problemų daugiausiai gali kilti pagyvenusiems žmonėms, kurie nenaudoja e. pašto.
VMI, reaguodama į šią istoriją, komentavo, kad žemės mokesčio deklaracijos visiems šio mokesčio mokėtojams, kaip ir kasmet, pateikiamos iki lapkričio 1 dienos. Apie mokėtiną žemės mokesčio sumą VMI informuoja atskiru pranešimu. Didžioji dalis jų sulaukia el. paštu, o nesinaudojantys VMI e. paslaugomis – klasikiniu paštu.
„Pažymėtina, jog sklandų žemės mokesčio deklaravimo procesą užtikrina teisingi ir tikslūs klientų pateikti kontaktiniai duomenys – gyvenamasis adresas, telefono numeris, el. paštas.
Pasitaiko atvejų, kai laiškai nepasiekia žemės savininkų arba pasiekia pavėluotai dėl netikslios kontaktinės informacijos, pavyzdžiui, gyvenamosios vietos adrese nenurodytas pašto kodas, vietovė, gatvė, namo numeris“, – sako inspekcija.
Delspinigių nuskaičiavimas
M. Endrijaitis priduria, kad jeigu gyventojas nesinaudoja VMI e. paslaugomis ir nesulaukia žemės mokesčio deklaracijos, tuomet pasitikrinti, ar iš viso reikia mokėti mokestį, galima paskambinus į VMI.
Užtenka žinoti žemės mokesčio sumą, įmokos kodą (3001) ir žemės mokestį galima sumokėti patogiu būdu – bankiniu pavedimu, Lietuvos pašte, „Perlo“ terminale ir kt.
„Savo gyvenamąjį adresą galima pasitikrinti ir patikslinti, jei reikia, prisijungus prie Elektroninių valdžios vartų arba seniūnijoje pagal gyvenamąją vietą“, – sako viršininkės pavaduotojas.
„Atkreipiame dėmesį, jog, jei gyventojas ar įmonė turi finansinių sunkumų, jie gali kreiptis į VMI ir sudaryti mokestinės paskolos sutartį, kuri leistų skolą išdėstyti dalimis patogiu grafiku.
Jei asmuo po pranešimo ir toliau nesumoka ir nesikreipia į VMI dėl mokestinės paskolos sudarymo, VMI, vadovaujantis teisės aktais, nurašo mokesčio sumą ir susikaupusius delspinigius iš lėšų, esančių kredito įstaigų sąskaitose“, – teigia jis.
Mokestis gali keistis ir kitąmet
2023 metais žemės mokestis – 59 mln. eurų – buvo apskaičiuotas maždaug 777 tūkst. privačios žemės savininkų: apie 49 mln. eurų – gyventojams, apie 10 mln. – eurų įmonėms. 2022 metais šis mokestis – 40,5 mln. eurų – buvo apskaičiuotas maždaug 728 tūkst. privačios žemės savininkų.
Palyginti su pernai, mokesčio paskaičiuota 18,5 mln. eurų ir 49 tūkst. savininkų daugiau.
Bendros mokėtinos sumos pastaraisiais metais:
„Žemės mokesčio suma priklauso nuo žemės mokestinės vertės, savivaldybių tarifų, taikomų lengvatų. Pažymėtina, jog savivaldybės žemės mokesčio tarifus nustato bei lengvatas tvirtina kasmet, todėl mokestis kitąmet gali keistis, jei konkrečios savivaldybės patvirtins kitokius žemės mokesčio tarifus ar lengvatas“, – paaiškina M. Endrijaitis.
Perskaičiavo vertes
Mokestis siekia nuo 0,01 procento iki 4 proc. žemės mokestinės vertės, o konkrečius tarifus kiekviena savivaldybė nustato individualiai.
Registrų centras pernai skelbė, kad nuo 2023 metų sausio 1 dienos įsigalioja naujos žemės sklypų mokestinės vertės – kas penkerius metus vidutinės rinkos vertės yra prilyginamos mokestinėms vertėms, nuo kurių ir skaičiuojami žemės ar NT mokesčiai.
Žemės penkerių metų vidutinių rinkos verčių bendras pokytis siekia 43 proc., tai ir padidino mokestį šiemet. Didžiausias pokytis – 78 proc. – žemės ūkio paskirties, taip pat komercinės žemės (34 proc.), pramonės ir sandėliavimo (29 proc.) ir gyvenamųjų teritorijų (26 proc.) žemės.
Didžiausias gyvenamųjų teritorijų žemės verčių pokytis per pastaruosius penkerius metus fiksuotas Molėtų, Širvintų, Ignalinos ir Anykščių rajonų savivaldybėse.