Lietuvos banko duomenimis, 2015 m. Lietuvoje sulaukta 1,13 mlrd. eurų asmeninių pervedimų iš užsienio šalių. Per tą patį laikotarpį iš Lietuvos į užsienį iškeliavo apie 483 mln. eurų.
Ekonomistai iš skelbiamų piniginių perlaidų į užsienį duomenų gali įžvelgti tam tikras tendencijas, tačiau pabrėžia, kad šie finansiniai srautai rodo ne tik Lietuvos gyventojų siunčiamą piniginę paramą užsienyje gyvenantiems artimiesiems, bet, pavyzdžiui, pinigų nutekėjimas į Šveicariją gali rodyti gyventojų bandymus susimažinti mokesčius ar investuoti svetur.
Justinas Markauskas, Lietuvos banko Pinigų politikos skyriaus vyresnysis ekonomistas, pastebi, kad iš Lietuvos daugiausia asmeninių perlaidų keliauja į Vokietiją, Jungtinę Karalystę, Rusiją, Ukrainą ir JAV.
„Nuo 2011 m. į šias valstybes pervesta pusė visų iš Lietuvos išsiųstų asmeninių perlaidų“, – teigė jis.
Sumažėję pervedimai į JAV
J. Markauskas pastebėjo, kad pervestos asmeninės lėšos į Vokietiją iki 2013 m. buvo didesnės, o į Rusiją ir Ukrainą pradėjo didėti nuo 2014 m. Taip pat pastebima, kad mažėja asmeniniai pervedimai į Jungtinę Karalystę ir JAV.
Palyginus 2016 m. metų antrąjį ketvirtį su 2011 m. pirmuoju, asmeniniai pervedimai į Jungtinę Karalystę yra sumažėję perpus.
Asmeniniai pervedimai į JAV per paskutinius trejus metus susitraukė tris kartus.
Paklausus, ar piniginių pervedimų į užsienio šalis dydžiai priklauso nuo tos šalies ekonominės situacijos, Lietuvos banko atstovas teigė, kad turimi duomenys neleidžia lengvai atsakyti į šį klausimą.
„2013-2015 m. Ukrainoje buvo ekonominė recesija. Perlaidos į šią valstybę 2013 ir 2014 m. iš tiesų rodė augimą. Tačiau po to pervedimai į Ukrainą stabilizavosi, nors šalyje ekonominis nuosmukis gilėjo. Rusijos bendras vidaus produktas (BVP) nuo 2015 m. taip pat traukiasi, tačiau perlaidos į šią valstybę iš Lietuvos neišaugo. Kita vertus, į Jungtinę Karalystę ir JAV perlaidos iš Lietuvos mažėjo, o šiose valstybėse pastaraisiais metais ekonomika iš tiesų augo“, – kalbėjo specialistas.
Pasak jo, asmenines perlaidas į užsienį iš Lietuvos lemia įvairūs faktoriai: ekonominė padėtis Lietuvoje, migracijos tendencijos (kartu ir studentų migracijos kryptys) ir kita.
Prasidėjus krizei Rusijoje – parama patrigubėjo
„Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Vaiva Šečkutė taip pat pastebi, kad asmeniniai pervedimai ir darbo pajamos, kurios iškeliauja iš šalies, yra daugiau nei dukart mažesnės nei atkeliaujančios į Lietuvą.
Ji pastebi, kad iš Lietuvos iškeliaujanti suma piką pasiekė 2012 m., kai sudarė 2,6 proc. šalies BVP – 880 mln. eurų. Pernai ši suma siekė beveik 530 mln. eurų arba 1,4 proc. šalies BVP. Tuo metu perlaidos į Lietuvą pernai sudarė 3,3 proc. BVP arba 1,2 mlrd. eurų.
„2015 m. daugiausiai perlaidų iš Lietuvos buvo nukreipta į Rusiją, Vokietiją, Jungtinę Karalystę ir JAV. Rusijoje ir Jungtinėje Karalystėje gyvena apie trečdalis visų užsienio lietuvių. Vokietijoje lietuvių mažiau, tačiau perlaidos į šią šalį pastaruosius kelerius metus buvo gana stabilios ir siekė 50-70 mln. eurų per metus – panašiai kaip ir perlaidos į Jungtinę Karalystę. Perlaidos į Rusiją 2014 m., palyginus su 2013 m., patrigubėjo iki 100 mln. eurų ir pernai dar siekė kiek mažiau nei 80 mln. eurų. Šį padidėjimą galima sieti su ekonominiu nuosmukiu Rusijoje tais metais. Šios perlaidos greičiausiai pasiekė ne tik ten gyvenančius lietuvius, bet ir rusus, kadangi rusai taip pat yra viena didžiausių tautinių mažumų Lietuvoje“, – pastebėjo V. Šečkutė.
Pinigai į Šveicariją – ne pagalbai artimiesiems
Pasak ekonomistės, Lietuvoje darbo rinkos situacija pradėjo intensyviau gerėti nuo 2014 m., tačiau nepastebima, kad tai reikšmingai padidino pinigines perlaidas iš Lietuvos.
„Ispanija ir Prancūzija šiuo metu taip pat iš Lietuvos sulaukia maždaug du kartus mažiau perlaidų nei 2012-2013 m., kuomet šiose dviejose šalyse augo nedarbo lygis. Taigi, peršasi išvada, kad bent jau kai kuriais atvejais šių perlaidų dinamika sutapo ne su Lietuvos, o kitų šalių ekonomine padėtimi“, – tęsė „Swedbank“ atstovė.
V. Šečkutė kaip įdomų faktą paminėjo ir tai, kad 2012-2013 m. po daugiau nei 60 mln. eurų perlaidų iš Lietuvos nukeliavo į Šveicariją: „Atrodo, kad apskritai šių srautų iš Lietuvos negalima laikyti išskirtinai parama svečiose šalyse gyvenantiems, ypač jei tai yra aukštesnio pragyvenimo lygio šalis, šie srautai greičiausiai taip pat rodo Lietuvos gyventojų bandymus optimizuoti mokesčius ir bandymus investuoti užsienyje“.
SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas, komentuodamas skirtumą tarp į Lietuvą atsiunčiamų ir išsiunčiamų pinigų skirtumą teigė, kad tam įtakos turi tai, kas iš Lietuvos emigracija paskutinius 20 metų buvo apie keturis kartus didesnė už imigraciją.
„Be to, didesnė dalis imigrantų yra iš emigracijos sugrįžę lietuviai, tad tikrų imigrantų (jie įprastai yra asmeninių perlaidų siuntėjai į savo gimtąją šalį) iš kitų šalių Lietuvoje įprastai tebūna keletas tūkstančių“, – pridėjo jis.
T. Povilauskas skaičiavo, kad maždaug du trečdaliai pinigų iš Lietuvos nukeliauja ne į Europos Sąjungos šalis.
„Tai didžia dalimi yra perlaidos Lietuvoje gyvenančių rusų, baltarusių, ukrainiečių tautybės asmenų, kurie siunčia pinigų savo artimiesiems. Analizuojant pastarųjų kelerių metų bendrą statistiką, matyti, kad perlaidų į Rusiją padaugėjo ir tai, matyt, lėmė suprastėjusi šios šalies ekonominė padėtis“, - svarstė analitikas.
T. Povilausko teigimu, taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad Lietuvos gyventojų perlaidų užsienio gyventojams tikslai gali būti labai skirtingi: finansinė parama likusiems giminaičiams užsienio šalyje, trumpalaikė giminių iš Lietuvos finansinė pagalba išvykusiems ieškoti darbo užsienyje, tėvų perlaidos užsienyje besimokantiems asmenims, parduoto turto Lietuvoje pajamų perlaidos į užsienį, prašymai nupirkti prekių užsienyje ir jas persiųsti į Lietuvą ir t.t.