Kaip pabrėžia „Danske Bank“ Sukčiavimo prevencijos skyriaus operacijų vadovė Asta Krikščiūnė, šiuo metu įvairių bandymų apgauti žmones skaičius išaugęs tris kartus lyginant su 2017 metais. Ji atkreipia dėmesį, kad sukčių keliamo pavojaus grėsmė ateityje tik didės, o jų aukomis gali tapti ne tik greitai praturtėti norintys eiliniai žmonės, bet ir patyrę įmonių vadovai, rašoma pranešime spaudai.
Noras greitai praturtėti – gali brangiai kainuoti
Lietuvos bankas atkreipia dėmesį, kad populiarus sukčiavimo būdas šiandien yra neteisėta investicinė veikla (angl. investment scam). Gyventojams siūloma neva labai geromis sąlygomis investuoti į akcijas, kitus vertybinius popierius, valiutų fondus, kriptovaliutas. „Išskirtiniai“ sukčių pasiūlymai žmones pasiekia tiek internete, tiek elektroniniais laiškais ar kreipiantis į juos tiesiogiai telefonu.
„Gyventojų ir įmonių pinigus neteisėtai pasisavinti siekiančius nusikaltėlius būtų galima skirstyti į profesionalus ir mėgėjus. Šiuo atveju kalbame apie profesionalius sukčius, kurie gerai išmano savo veiklą. Jų nereikėtų painioti su išties primityvias taktikas naudojančiais telefoniniais sukčiais. Neteisėta investicine veikla užsiimantys asmenys neretai atstovauja fiktyvias ar net realiai veikiančias įmones. Jie paprastai būna gerai „pasikaustę“ investavimo srityje, naudoja jos profesionalams būdingą žodyną. Dar svarbiau – jie taip pat yra labai geri psichologai, mokantys bendrauti su žmonėmis, todėl sugeba į savo pinkles įvilioti ir tikrai išsilavinusius, aukštas pareigas užimančius asmenis“, – situaciją aiškina A. Krikščiūnė.
Lietuvos banko atstovų teigimu, vienas iš tokius sukčius vienijančių bruožų, kuris turėtų iš karto kelti įtarimų apie galimą klastą, – jų investiciniai pasiūlymai skamba pernelyg gerai. Todėl teiginiai apie greitą ir didelę investicinę grąžą be jokios rizikos iš karto turėtų tapti pavojaus signalu.
„Prieš priimant su investicijomis susijusius sprendimus, ypač, jei pasiūlymas investuoti nukrito tarsi iš dangaus, visuomet reikėtų pasitarti su savo banko specialistais. Be to, Lietuvos bankas savo interneto svetainėje skelbia visų šalyje teisėtai veikiančių finansines paslaugas teikiančių įmonių sąrašą. Taip pat ir juodąjį finansines paslaugas siūlančių, tačiau jų teikti Lietuvoje teisės neturinčių subjektų sąrašą. Svarstant investavimo galimybes reikėtų patikrinti bent jau šią informaciją. Tiesa, sukčiai gali mėginti prisidengti ir gerai žinomomis įmonėmis, todėl kiekvieną atvejį reikėtų labai gerai apsvarstyti“, – pažymi pašnekovė.
Naudoja įmantrias taktikas
A. Krikščiūnės teigimu, susiduriama ir su tokiomis organizuotų nusikaltėlių grupuotėmis, kurios taikosi išskirtinai į įmones ar kitas institucijas. Tai sukčiai, kurie gali veikti iš tolimiausių pasaulio kampelių ir mėgindami įsilaužti į įmonių kompiuterines sistemas naudoti pažangiausius techninius sprendimus.
„Tokie nusikaltėliai gali ne vieną mėnesį stebėti įmonę, analizuoti jos veiklą, susipažinti su jos klientais ir partneriais, perprasti tam tikro sektoriaus subtilybes tam, kad įgyvendintų savo planus. Sukčių fantazija šioje srityje yra beribė.
Pavyzdžiui, pasitaiko atvejų, kai įsilaužę į įmonės partnerių kompiuterius, sukčiai tiekėjų vardu išsiuntinėja bendrovei prašymus atsiskaitymus už paslaugas vykdyti į kitą sąskaitą. Dažnai tai atliekama taip profesionaliai, kad įtarimo įmonės darbuotojams nekyla ir jie ant sukčių kabliuko pakimba“, – sako A. Krikščiūnė.
Sukčiavimo prevencijos specialistė taip pat prisimena girdėjusi atvejį, kuomet įsilaužę į vienos įmonės kompiuterius, sukčiai jos vadovo vardu išsiuntė elektroninį laišką buhalterei su prašymu kas mėnesį pervesti tam tikrą sumą pinigų į nurodytą banko sąskaitą. Laiške buhalterės taip pat paprašyta apie šiuos pavedimus niekam nepasakoti, nes neva jie yra susiję su slaptu projektu. Tiesa išaiškėjo tik maždaug po metų, kai per įmonės vakarėlį buhalterė padėkojo vadovui už pasitikėjimą dėl „slaptojo“ projekto.
„Nors ši istorija nėra susijusi su „Danske Bank“, tokie pavyzdžiai vis tiek įrodo, kad sukčiai siekdami pasipelnyti gali naudoti įvairiausias taktikas, o nuo technologijų priklausomame šiandienos pasaulyje grėsmės tyko kiekvienos įmonės. Dėl to verslams būtina apsirūpinti pažangiais apsaugos sprendimais, nusimatyti aiškią saugumo politiką ir procedūras, apmokyti darbuotojus ir šviesti juos saugumo klausimais“, – pažymi A. Krikščiūnė.
Ji priduria, siekdami savo klientus apsaugoti nuo sukčių, dideles pajėgas meta ir bankai.
„Būna, kad reaguoti į tam tikrus atvejus, stabdyti pinigines transakcijas ir perspėti kitus bankus turime ir vidury nakties. Taikome pažangias technologijas, matematinius modelius, kurie padeda atpažinti neteisėtas transakcijas ir jas sustabdyti“, – sako A. Krikščiūnė.
Anot jos, klaidinga manyti, kad į sukčių pinkles papuola tik labai patiklūs gyventojai. Nusikaltėlių taikiniu gali tapti kiekvienas, o dėl to svarbu neprarasti budrumo ir imtis visų būtinų priemonių, kurios padeda nuo sukčiavimo apsisaugoti.
Pandemija – tik dar viena galimybė
Specialistė taip pat atkreipia dėmesį, kad krizių metu sukčiai gali suaktyvėti, tačiau net ir joms pasibaigus grėsmės lygis išlieka pakankamai aukštas. Anot A. Krikščiūnės, šiuo metu koronaviruso sukelta pandemija sukčiams dėkinga tuo, jog kaip ir bet kuri kita neeilinė situacija, ji nusikaltėliams suteikia daugiau galimybių pasinaudoti žmonių baimėmis ir nerimu.
„Dažniausiai visuomenei jautriomis temomis, žmonių baimėmis stengiasi pasinaudoti sukčiai mėgėjai. Per šią pandemiją jau spėjome susidurti su atvejais, kai klientai prarado pinigus norėdami įsigyti apsaugos priemonių iki tol negirdėtose elektroninėse parduotuvėse ar aukodami lėšas medikams įtartinose paramos rinkimo platformose“, – sako A. Krikščiūnė.
Anot jos, geriausia apsauga nuo tokių nusikaltėlių – budrumas ir atidumas. Daugeliu atvejų tai paprasčiausiai reiškia būtinybę įsitikinti interneto svetainių saugumu, patikrinti jų saugumo sertifikatus, neatidarinėti įtartinų el. laiškų ir neaiškių nuorodų, o, juo labiau, nepateikinėti savo banko kortelės ar kitų asmeninių duomenų, jei kyla bent menkiausių įtarimų. Taip pat naudoti tik apsaugotus kompiuterius ir interneto tinklus, patikimą programinę įrangą bei saugoti savo slaptažodžius.