„Palyginti su kepininiais ar kitais saldėsiais, ledai yra vienas sveikesnių desertų, tačiau reikia atkreipti dėmesį į jų riebumą bei suvalgomų porcijų kiekį. Jei tai yra plombyras ar kiti riebesni ledai, tai yra rimtas desertas, prilygstantis pyragaičiams. Taip pat svarbus ir suvalgomų porcijų skaičius. Vasarą, kai valgant ledus dažnai siekiama atsigaivinti, suvalgius dvi tris porcijas ledų jautresniam organizmui gresia peršalimas“, – sako gydytoja J. Dobrovolskienė.
Savo ruožtu sveikos mitybos specialistė, studijos „Sulieknėk sveikai“ vadovė V. Kurpienė atkreipia dėmesį į tai, kad pramoniniu būdu gaminamuose leduose pienas dažniausiai pakeičiamas pieno milteliais, o pieno riebalai – pigesniais menkaverčiais augaliniais riebalais.
LRT.lt pašnekovių teigimu, pieno milteliai nėra pavojingas produktas, tačiau leduose, o ypač jų glaistuose, esantys riebalai sveikatai gali būti žalingi.
„Pridedant pastarųjų, keičiasi valgomųjų ledų struktūra bei skonis. Siekdami atkurti natūralių ledų skonį pramonininkai prideda papildomų maisto priedų. Verta žinoti, kad maisto pramonėje naudojami hidrogenizuoti aliejai ir juose yra pakitusių riebalų, veikiančių kaip kancerogenas, didinančių blogojo cholesterolio ir mažinančių gerojo cholesterolio lygį“, – įspėja V. Kurpienė.
Gydytoja J. Dobrovolskeinė pažymi, kad leduose esantys dažikliai ir saldikliai vaikams yra pavojingesni, jei jų vasarą vartojama daug, mat jie gali sukelti alergijas, kitas ligas.
Renkantis ledus svarbi sveikatos būklė
Renkantis ledus svarbu atsižvelgti ir į tai, kokiomis ligomis serga žmogus, teigia V. Kurpienė. Jei padidėjęs cholesterolio lygis, sergama širdies ir kraujagyslių ligomis, anot mitybos specialistės, reikėtų rinktis liesesnius, pavyzdžiui, pieniškus ar sorbetą, ir su mažesniu cukraus kiekiu ledus.
„Jei kankina alergijos, įvairios odos ligos, būtina vengti leduose esančių dažiklių ir kitų maisto priedų, kurie veikia organizmą kaip pseudo alergenai, t. y., patys nealergizuoja, bet paaštrina visas esamas alergijas. Alergiški žmonės turėtų atidžiai skaityti net ir pačių paprasčiausių valgomųjų ledų, pavyzdžiui, grietininių ledų be priedų, etiketes. Net ir tokiuose leduose gali būti riešutų ar kviečių pėdsakų“, – tikina V. Kurpienė.
Sveikos mitybos specialistės teigimu, žmonės, besirūpinantys savo sveikata, turėtų rinkis mažesnį kiekį valgomųjų ledų, bet natūralesnės sudėties.
Savo ruožtu gydytoja J. Dobrovolskienė atkreipia silpnesnį imunitetą turinčių žmonių dėmesį. Pasak gydytojos, pažeidžiamą imuninę sistemą turintiems žmonėms ledais piktnaudžiauti nevertėtų – valgyti reikėtų nedaug ir kuo šiltesnius. O daugiau dviejų porcijų per dieną valgyti nevertėtų niekam.
Pataria ledus gamintis patiems
„Jei ledai natūralūs, pavyzdžiui, pagaminti namuose, tai tikrai sveikas desertas. Bet kokiu atveju, kaip ir visiems kitiems desertams, būtinas saikas, nes ledai net ir karštą vasarą neturėtų būti kasdieninio raciono dalis. Be to, jei tą dieną valgote ledus, tai atitinkamai antroje dienos pusėje turėtumėte sumažinti kito maisto kiekį. Kitu atveju vasaros pabaigoje jūsų talija jums nepadėkos“, – besirūpinančius savo išvaizda įspėja V. Kurpienė.
Pats paprasčiausias naminių ledų receptas, pasak V. Kurpienės, – sutrinti vaisius, supilti į daugkartines ledų formeles ir dėti į šaldiklį. Ledų formelių galima rasti daugelyje didžiųjų prekybos centrų. Taip nesunkiai galima pasigaminti sveikų ir mažai kaloringų ledų.
Kaip pasirinkti ledus parduotuvėje?
Sveikos mitybos specialistė V. Kurpienė pataria, kaip pasirinkti ledus:
1. Svarbu žinoti, kad etiketėje visuomet pirmiausiai paminima didžiausia sudėtinė dalis, o paskutiniu įrašu pažymimas mažiausio kiekio ingredientas. Pavyzdžiui, jei tai grietininiai ledai, tai pirmu ingredientu negali būti minimas vanduo.
2. Patartina rinktis kuo mažiau sudėtinių dalių turinčius ledus. Ilgas maisto priedų sąrašas rodo prastesnę kokybę. Nebūtina mokytis viso priedų sąrašo. Jei jau nusprendėte pasirinkti sveikesnius ledus, tai prie ledų šaldymo lentynos pastovėkite šiek tiek ilgiau ir palyginkite etiketes tarpusavyje. Pasirinkite geriau mažesnį kiekį ledų, bet su trumpesniu „E“ priedų sąrašu bei natūraliais ingredientais.
3. Jei jau renkatės valgomuosius ledus su uogiene, atkreipkite dėmesį į sudėtines dalis. Jei išvardinta visa uogienės sudėtis, tuomet gerai, jei ne – tuomet geriau tokius ledus padėti atgal į lentyną, nes tikėtina, kad pridėtoje uogienėje yra didžiulis cukraus kiekis, mažai uogų ir didelis kiekis dažiklių, aromatinių medžiagų bei kitų maisto priedų. Dar geriau, jei leduose įdėtos uogos, o ne jų uogienė.
4. Jei mėgstate vaisinius ledus, taip pat būtina skaityti jų sudėtį. Juos gaminant pasitaiko, kad sudėtyje yra tik 2 proc. sulčių ar net visai jų nėra, o visa kita – vanduo, gliukozės sirupas, dažikliai, kvapikliai ir kiti maisto priedai. Taigi būtina, kad vienos iš pirmųjų sudedamųjų dalių būtų sultys, o dar geriau – vaisių tyrė.
5. Jei užrašyta, kad ledai yra braškių ar obuolių skonio, tai visiškai nereiškia, kad juose yra braškių ar obuolių. Tiesiog yra pridėta braškių kvapo, skonio ir spalvos. Kitu atveju būtų taip ir parašyta „su braškėmis“.
V. Kurpienės naminių ledų receptas:
Sudėtinės dalys:
- 2 bananai
- 1 prinokęs mango vaisius
- 1 stiklinė natūralaus (galima graikiško) jogurto
Gaminimo žingsniai:
1. Nuplauname ir nulupame vaisius.
2. Supjaustome vaisius gabalėliais.
3. Sutriname vaisius su smulkintuvu ar mikseriu.
4. Į tyrę įtarkuojame cinamono, galima įberti mažą žiupsnelį vanilės.
5. Įpilame jogurtą, viską gerai sumaišome ir supilame į šaldymui skirtą dėžutę ar indą.
6. Įkišame į šaldiklį ir pamaišome kas valandą, kol sušąla, t.y., 3–4 valandas. Jei ledus laikėte šaldiklyje per naktį ar ilgiau, prieš valgant valandą palaikykite šaldytuve.