Indėlių augimas lėtėja
Jau kuris laikas sparčiai augant kainoms, lietuvių indėlių augimas bankuose lėtėja.
Naujausiais Lietuvos banko statistiniais duomenimis, 2022-ųjų spalį lietuviai sąskaitose turėjo 20,7 mldr. Eur, tačiau lapkritį, naujausiais duomenimis, suma nežymiai mažėjo ir siekė 20,67 mlrd. Eur.
Lietuvos banko makroprudencinės analizės skyriaus vyresnysis ekonomistas Arnoldas Bytautas skaičiavo, kad nors per mėnesį toks mažėjimas sudarė –0,2 proc., santaupos vis dar yra netoli istorinių aukštumų, nors pastebimos ir kai kurios kitos tendencijos.
„Metinis namų ūkių indėlių augimo tempas pastebimai lėtėja: 2021 m. gruodžio mėn. indėliai augo 13,5 proc., tuo tarpu 2022 m. lapkritį metinis prieaugis sudarė 3,4 proc.“, – lygino ekonomistas.
Buvo aiškinama, kad tai, jog infliacijai nuo 2022 m. vidurio siekiant daugiau nei 20 proc. gyventojų santaupos beveik nesumažėjo, iš esmės lėmė darbuotojams palanki padėtis darbo rinkoje ir augančios pajamos.
„Nuo Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios dėl kelių esminių ir vienas su kitu susijusių veiksnių – išaugusių energijos ir kitų vartojimo prekių kainų, palūkanų normų pokyčių – gyventojai didesnę turimų finansų dalį skiria išaugusioms išlaidoms padengti.
Nors pastaraisiais mėnesiais infliacija mažėjo, būtiniausių prekių ir paslaugų kainos yra reikšmingai didesnės nei prieš metus. Tokiomis aplinkybėmis dar labiau išryškėja poreikis gyventojams turėti santaupų nenumatytoms išlaidoms kaip tam tikrą finansinę pagalvę“, – sakė A. Bytautas.
Pastebį išaugusį poreikį skolintis
Tarpusavio skolinimo platforma „Finbee“ vadovas Darius Noreika teigė pastebintis ir pastaruoju metu išaugusį skolinimąsi.
„Mūsų duomenys rodo, kad pernai spalį-gruodį klientai skolinosi kiek aktyviau. Lyginant su atitinkamu laikotarpiu užpernai, 2022 m. spalio-gruodžio mėnesiais sulaukėme 44 proc. daugiau paraiškų ir išdavėme 38 proc. daugiau paskolų.
Tiesa, gruodžio mėn. vidutinė paskolos suma sumažėjo, ji siekė apie 2,9 tūkst. Eur, o kitais mėnesiais – apie 3,6 tūkst. Eur. Istoriškai gruodį vidutinė paskolos suma sumažėja dėl sezoniškumo, kuomet žmonės skolinasi mažas sumas išaugusioms šventinėms išlaidoms padengti, praėjusieji metai – ne išimtis.
Panašias tendencijas stebime ir šiemet sausį. Iki sausio vidurio bendra mūsų išduotų paskolų suma yra apie 30 proc. didesnė nei atitinkamu laikotarpiu pernai, ir esame išdavę apie 40 proc. daugiau paskolų“, – kalbėjo jis.
Paklaustas, kas, jo manymu, lemia tai, kad gyventojai skolinasi daugiau ir didesnes sumas, vadovas nurodė, kad to kaltininkė – infliacija.
Taip pat, kaip pridūrė, šiuo metu matyti ir dar viena tendencija – auganti paskolų refinansavimo paslauga.
„Siekdami sutaupyti gyventojai vis dažniau refinansuoja turimus brangesnius įsipareigojimus kitose paskolų bendrovėse“, – teigė jis.
Investuoja vis daugiau žmonių
Nors „Finbee“ vadovas D. Noreikia skaičiavo, kad kol kas jų platformoje naujų investuotojų skaičius išlieka stabilus, priešinga situacija stebima tarpusavio skolinimo platformoje „Savy“.
Jos direktorius Audrius Žiugžda tikino pastaruoju metu stebintis naujų investuotojų atėjimą.
„Auganti infliacija investuojančius žmones skatina dar aktyviau investuoti ir išsaugoti savo kapitalo vertę, tad pastebime naujų investuotojų prieaugį bei didėjančias investuojamas sumas.
2022 m. prie „Savy“ prisijungė 5459 nauji investuotojai ir šiuo metu investuotojų bendruomenę iš viso sudaro 39 634 investuotojai.
Praėjusių metų pabaigoje vidutinis investuotojo portfelio dydis buvo 2 246 Eur ir lyginant su 2021 m. jis išaugo net 40 proc. Per 2022 m. investuotojai mūsų platformoje sufinansavo daugiau nei 19 mln. Eur naujų paskolų, o jų aktyvus investicijų portfelis išaugo 3,4 mln Eur per metus ir iš viso pasiekė 18,7 mln. Eur“, – skaičius dėstė jis.
Kaip aiškino, praėjusiais metais įmonė išdavė ir 22,6 proc. daugiau paskolų nei 2021-aisiais, o tam taip pat daugiausia įtakos turėjo kilusios kainos.
Investavimo į nekilnojamąjį turtą platformos „Profitus“ marketingo vadovė Monika Lenčickaitė taip pat skaičiavo, kad įmonės rodikliai stabiliai auga.
„Ekonominės situacijos pokyčių mes bent kol kas nejaučiame, investuotojų skaičius nuolat auga, tai rodo, kad žmonės turi laisvų pinigų ir ieško, kaip juos apsaugoti nuo vis dar aukštos infliacijos. O kai kurie rodikliai rodo, kad investicijoms skiriamos vis didesnės sumos.
Pavyzdžiui, 2021 m. į mūsų investuotojų TOP 100 sąrašą patekdavo investuojantys ne mažiau kaip 40 tūkst. eurų ir palaikantys aktyvų portfelį, tai pernai ši suma užaugo iki 58 tūkst. Panašiai yra ir su TOP 500, žmonės investavo vis daugiau.
Vertinant NT projektų užklausas, taip pat nematome, kad situacija keistųsi, nes užklausų skaičius taip pat stabiliai auga, mažėjimo šiandien nėra“, – teigė ji.
Žmonių santaupas lems keli dalykai
Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus vyresnysis ekonomistas A. Bytautas tikino, kad bendrai žvelgiant į ateitį gyventojų santaupas daugiausia lems kainų, atlyginimų ir užimtumo pokyčiai, o įtaką taip pat gali turėti ir besikeičiantys lūkesčiai dėl ateities ir didėjančios palūkanos už indėlius.
„Lietuvos bankas 2023 m. prognozuoja kuklesnį nei pernai ekonomikos augimą bei mažesnę vidutinę metinę infliaciją. Ji turėtų būti panaši į metinį atlyginimų augimo tempą, kuris, numatoma, šiek tiek viršys 9 proc. Todėl tikėtina, kad indėlių lygis išliks panašus į tą, kokį matome šiuo metu. Indėlių patrauklumą galėtų didinti ir kylančios palūkanos už juos.
Vidutinės palūkanos už indėlius padidėjo trigubai – nuo 0,3 proc. 2022 m. birželį prieš ECB palūkanų didinimą iki 0,9 proc. lapkritį, o kai kuriuose mažesniuose bankuose ir kredito unijose jos yra kelis kartus didesnės ir jau viršija 3 proc.“, – teigė jis.
Vertinant tolimesnes indėlių palūkanų augimo perspektyvas, kaip aiškino, galima teigti, jog ligšiolinis indėlių palūkanų augimas ir toliau daugiausia priklausys nuo ECB palūkanų normų pokyčių, taip pat nuo bankų ar kredito unijų finansavimosi poreikių.
„Šiuo metu matome, kad didieji bankai turi daugiau likvidžių lėšų nei jiems būtina kasdienėje veikloje, dėl to jie, tikėtina, bus mažiau linkę didinti palūkanas įkandin ECB bazinių palūkanų normų pokyčių.
Tuo tarpu mažesnės kredito įstaigos gali konkuruoti su didžiaisiais rinkos dalyviais ir pamažu didinti ilgesnės trukmės indėlių palūkanas, tokiu būdu siekdamos užsitikrinti stabilų finansavimosi šaltinį šiuo metu, kai neapibrėžtumas ekonomikoje yra padidėjęs“, – sakė A. Bytautas.