Kaip rašoma pranešime spaudai, tam tikros santuokoje gyvenančių žmonių teisės ir privilegijos gana glaudžiai susijusios su papildomai antroje ir trečioje pakopose kaupiama pensija. Susipažinusios su įtaką kaupimui santuokoje darančiais veiksniais, abi jos pusės gali kartu priimti šeimai naudingesnius finansinius sprendimus.
Vienas iš kaupimo santuokoje privalumų – galimybė daryti įmokas ne tik į savo, bet ir į sutuoktinio pensijų fondą ir galimybė už tai pasinaudoti valstybės siūloma mokesčių lengvata.
„Pervesti įmokas į kito asmens trečios pakopos pensijų fondą gali sutuoktinis, taip pat darbdavys, tėvai, giminaičiai ar kiti žmonės. Tačiau tik už įmokas, sumokėtas į savo, savo sutuoktinio ar nepilnamečių vaikų trečios pakopos pensijų fondus, galite pasinaudoti Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata ir susigrąžinti iki 20 proc. joms išleistos sumos“, – pasakoja „Luminor investicijų valdymas“ vadovė Loreta Načajienė.
GPM lengvata galioja visų įmokų, neviršijančių 1500 eurų per metus, sumai pagal visas turimas trečios pakopos pensijų kaupimo fondų, gyvybės draudimo sutartis ir kitas panašias lengvatos taisyklėse numatytas įmokas ar išlaidas. Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, per metus sumokėję 1500 eurų į savo arba sutuoktinio trečios pakopos pensijų fondą, kitų metų pavasarį deklaruodami pajamas susigrąžinsite 300 eurų.
„Šeimoms palankios GPM lengvatos sąlygos ir tai, kad įmokas galite daryti į sutuoktinio pensijų fondą, padeda lanksčiai vesti ir planuoti bendrus finansus. Pavyzdžiui, net jeigu vienas sutuoktinis tam tikru metu aktyviai negauna pajamų, jo finansine ateitimi senatvėje vis tiek gali padėti pasirūpinti vyras arba žmona“, – sako pensijų ekspertė.
Pensijų fonde sukauptas lėšas sutuoktinis gali paveldėti
Antra pensijų kaupimo santuokoje ypatybė – pensijų paveldimumas. Asmeniui mirus, su tam tikromis išimtimis, antros ir trečios pakopos fonduose jo sukauptos lėšos yra paveldimos. Į šią teisę pagal Lietuvos teisės aktus pretenduoja artimi giminaičiai, tarp jų – ir sutuoktinis.
„Beveik visada antros ir trečios pensijų pakopos fonduose sukauptos lėšos yra paveldimos – tiek jeigu asmuo mirė nesulaukęs pensijos, tiek jeigu pensija jam jau mokama. Iš visų įmanomų scenarijų ir galimybių derinių, vos vienas nesuteikia paveldimumo galimybės – jeigu pats asmuo, pasiekęs pensinį amžių, pasirinko įsigyti standartinį pensijų anuitetą“, – pažymi L. Načajienė.
Santuokoje įgytas bendras turtas yra ir lėšos pensijų fonde
Dar vienas pensijų fonduose kaupiamų papildomų lėšų senatvei niuansas – teisinė bazė, nulėmusi, kad šiuose fonduose esantys pinigai turėtų būti laikomi bendra sutuoktinių nuosavybe.
Advokatas Erikas Rugienius paaiškina, kad Civiliniame kodekse (CK) numatyta, jog į sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę įeina kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, kitas materialusis ir nematerialusis turtas. Taigi, po santuokos sudarymo, iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos gautas atlygis bei kitokios jiems skirtos piniginės išmokos iš tiesų laikomos bendra sutuoktinių nuosavybe. Savo ruožtu, jei tokios lėšos yra naudojamos kaupimui pensijos fonde, tai sukauptai sumai taikomas sutuoktinių turto teisinis režimas.
Tai gali būti laikoma ir privalumu, ir tam tikru trūkumu. Remiantis CK nuostatomis, egzistuoja teorinė galimybė, kad, santuokos nutraukimo atveju, vedybinės sutarties nesudariusių sutuoktinių lėšos pensijų fonduose galėtų būti dalijamos.
„Teoriškai pensijų fonde sukaupta suma galėtų būti dalinama skyrybų atveju, tačiau praktikoje to veikiausiai nepavyktų padaryti. Tam reikalingas specialus teisinis reguliavimas ir labai konkretus mechanizmas, kurio šiuo metu dar nėra. Be to, šiomis sukauptomis lėšomis, kol jos dar yra pensijų fonde, negali disponuoti nei vienas sutuoktinis, todėl kyla pagrįsta abejonė, ar šios lėšos apskritai jau galėtų būti laikomos bendruoju sutuoktinių turtu“, – komentuoja advokatas Erikas Rugienius.
Susirūpinti pensija rekomenduojama jau dabar
„Luminor investicijų valdymas“ vadovė Loreta Načajienė pažymi, kad norint išėjus į pensiją jaustis patogiai ir pernelyg nekeisti kasdienių įpročių, pensija turėtų siekti ne mažiau nei 70–80 proc. iki tol buvusių pajamų. Jeigu santykis tarp pajamų ir vidutinės pensijos išliks panašus kaip dabar, tuomet ateityje valstybės suteikiama senatvės pensija sudarys apie 30–40 proc. dabartinio šalies gyventojo pajamų.