Kam buvo taikoma GPM lengvata
Pranešime žiniasklaidai „Luminor investicijų valdymas“ vadovė Loreta Načajienė paaiškina, kad įstatymų pataisų priėmimas kaupiantiesiems trečios pakopos pensijų fonduose atneš reikšmingų pokyčių – nuo 2025 m. sausio 1 dienos sutartis sudarę gyventojai nebegalėtų gauti GPM lengvatos.
Iki šiol valstybė, skatindama kaupimą trečios pakopos pensijų fonduose, suteikdavo galimybę pasinaudoti GPM lengvata ir susigrąžinti iki 20 proc. į trečios pakopos fondus ar investicinius gyvybės draudimo fondus per kalendorinius metus įmokėtos sumos. Didžiausia galima suma – 300 eurų per metus.
„Lengvata buvo taikoma nuolatiniams Lietuvos gyventojams, kurių pajamos apmokestinamos 15, 20, 27 arba 32 proc. GPM. Į šią kategoriją įeina pagal darbo sutartį ar individualią veiklą dirbantys žmonės bei asmenys, kurie gauna ir kitas GPM apmokestinamas pajamas. Šia lengvata galėjo pasinaudoti ir tie asmenys, kurie įmokas į trečiosios pakopos pensijų fondus perveda kitam žmogui. Tokiu atveju GPM lengvata galiojo įmokas atliekantiems asmenims“, – aiškina L. Načajienė.
Pasak ekspertės, reikėtų žinoti, kad net ir įteisinus mokesčių reformą, kaupiantiems trečios pakopos pensijų fonduose kurį laiką GPM lengvata vis dar galios.
„Visiems, kurie jau sudarė sutartis dėl kaupimo trečios pakopos fonduose arba dar sudarysiantiems iki šių kalendorinių metų pabaigos, GPM lengvata bus taikoma ateinančius 10 metų. Todėl planuojantys pensiją kaupti trečiosios pakopos pensijų fonduose turėtų suskubti, kad suspėtų sudaryti sutartis iki naujųjų metų“, – tvirtina L. Načajienė.
Lengvata toliau galioja antros pakopos pensijų fonduose
Kita vertus, pokyčiai kaupiantiems antros pakopos pensijų fonduose įstatymo pataisose nebuvo numatyti. Tai reiškia, kad savarankiškai pervedantiems papildomas įmokas į antros pakopos pensijų fondus, GPM lengvata ir toliau bus taikoma.
„Didžioji dalis žmonių, kaupiančių antros pakopos pensijų fonduose, papildomų veiksmų nesiima – 3 proc. nuo jų atlyginimo dydžio įmokas kas mėnesį sumoka darbdavys. Tie, kurie savarankiškai į antros pakopos pensijų fondą perveda papildomų įmokų, gali pasinaudoti GPM lengvata, kuri ir toliau galios“, – patikslina „Luminor investicijų valdymas“ vadovė.
Anot ekspertės, su lengvata susigrąžintus pinigus galima investuoti atgal į pensijų fondą ir kaupti didesnę sumą.
Investicinė sąskaita – kas tai?
Panaikindamas GPM lengvatą III pakopai ir gyvybės draudimui Seimas pritarė investicinės sąskaitos modelio įvedimui nuo 2025 metų. Šiaulių banko finansų rinkų departamento vadovė Eglė Džiugytė pabrėžia, jog šis sprendimas yra investavimo sistemos papildymas, kuris nebūtinai skatins investuoti, tačiau suveikus, gali būti naudingas tiek gyventojams, tiek ir Lietuvos ekonomikai.
„Didžiausia šios pataisos vertė – nuo projekto įsigaliojimo gyventojai pajamų mokestį mokės tik nuo išsiimamo investicinio prieaugio pardavus priemones ir deklaruojant pajamas tada, kai nuspręs jį išsiimti, o investuojama suma nebus ribojama. Iki šiol už pasiektą investicinį prieaugį pajamų mokestį privaloma buvo mokėti kasmet, deklaruojant pajamas.
Tai reiškia, jog mažmeninis investuotojas bus skatinamas reinvestuoti uždirbtą pelną, kadangi mokesčiai bus mokami tik nuo sumos, kurią jis pasirinks išsiimti kaip pelną ir jos neplanuos reinvestuoti. Todėl galima tikėtis, kad sąskaitose laikomas sumas, kurių, anot Lietuvos banko, šiuo metu iš viso yra per 22 mlrd. eurų, žmonės rinksis įveiklinti investuojant, o tai būtų didelė nauda ir valstybei“, – sakė E. Džiugytė.
Įsigaliojus pataisoms gyventojai bus kviečiami deklaruoti investicines sąskaitas, o jomis galės tapti bet kurios turimos banko sąskaitos.
„Kuriama sistema turėtų motyvuoti savo paprastumu – viskas, ką pradėti investuoti norinčiam žmogui reikės padaryti, tai deklaruoti mokesčių administratoriui investicinę sąskaitą, o jų skaičius bus neribojamas. Tai reiškia, jog kiekviena šiuo metu turima banko sąskaita galės būti deklaruojama kaip investicinė, tačiau joje turimos lėšos turės būti naudojamos tik investavimui į finansinius produktus.
Svarbu paminėti, jog investuoti bus leidžiama ir iš jau turimų sąskaitų, skirtų prekybai finansinėmis priemonėmis. Vis tik manau, kad įgyvendinamas pokytis labiausiai ir palies būtent tuos, kurie jau dalyvauja investavime ir galės išvengti deklaravimo kasmet. Lietuvoje turime tokių investuotojų, kurie investavimu užsiima kasdien, tad pabandykite įsivaizduoti, ką reiškia kasmet deklaruoti tūkstančius investicinių veiksmų“, – pabrėžė Šiaulių banko atstovė.
Kaip pabrėžia ekspertė, ne vienas žmogus turi sąskaitą keliuose bankuose ir jas visas galės nurodyti kaip investicines ir jose laikyti savo lėšas.
„Didelis išskirtinumas yra ir tai, kad pataisoms įsigaliojus šios sąskaitos galės būti registruotos nebūtinai Lietuvoje. Na, ir, žinoma, labai svarbu, kad mokesčiai bus mokami tik nuo viršytos sumos arba kitaip – investicinio prieaugio iš visų sąskaitų bendrai. Tai reiškia, jog jei pelną paliksite toje sąskaitoje, mokesčiai nebus taikomi, todėl tai skatins pinigus reinvestuoti ir iš naujo įdarbinti“, – naujosios pataisos naudas vertino ekspertė.
Naujoji pataisa, jei ją patvirtins prezidentas, nuo 2025 metų gyventojams pakeis gyventojų pajamų mokesčio skaičiavimo logiką, kai pajamos gaunamos iš viešai platinamų akcijų, obligacijų, pinigų rinkos priemonių prekybos, taip pat iš tam tikrų išvestinių finansinių priemonių, bei iš sutelktinio finansavimo ir tarpusavio skolinimo platformų platinamų priemonių ir iš Lietuvos ir užsienio valstybių vyriausybių taupymo lakštų.
„Vertinant situaciją Lietuvoje, pastebime, jog jaunesni žmonės investuoja vis dažniau, tačiau jie renkasi aukštesnės rizikos instrumentus. Jeigu imtume vyresnių žmonių auditoriją, 50 metų ir vyresni, jie taip pat investuoja vis dažniau, bet tam jau dažniau renkasi valstybių ir įmonių obligacijas. Tačiau čia turime tokią atskirtį – ta dalis žmonių tarp 30 ir 50 metų labai dažnai renkasi neinvestuoti visai. Todėl siekiant, jog pokyčiai suveiktų, išskirtinai didelę dalį dėmesio turime skirti būtent šiai grupei žmonių, nuolat priminti, kodėl svarbu investuoti, nes jie yra pavyzdys tiek augančiai kartai, tiek ir kartai, kuri juos augino“, – komentuoja Šiaulių banko atstovė.