Leokadija (vardas pakeistas, redakcijai žinomas) sako, kad pernai sudarė sutartį dėl periodinių išmokų mokėjimo.
„Periodinė išmoka nesant pareigos įsigyti anuitetą. Suma maža, tai reiškia, man anuitetas nepriklauso, aš taip suprantu, man jie išbarstė tuos pinigus. Mano vyras daugiau kaip 14 tūkst. turėjo. Jam anuitetas yra, jam ta suma kiekvieną mėnesį yra vienoda. Man ji truputį skiriasi. Buvo pradžioje 23,41 euro, paskui 22,11 euro, paskui 21,22 euro‟, – sako moteris.
Pernai laikotarpio pradžioje ji turėjo 6147,27 euro, o 2022 metų pabaigoje – 5312,92 euro, nors bendra periodinių išmokų suma tesiekė 223,87 euro. Moteris kelia klausimus dėl likusių 610,48 eurų.
„Skirtumas sudaro 834 eurai, o gavau 223, tiesiog 610 eurų kažkur dingsta. Gal nesuprantu‟, – stebisi moteris.
Mokytoja šiuo metu dirbanti Leokadija teigia, kad jeigu tokia situacija tęsis, ji gali likti visai be pinigų.
„Pinigai tirpsta, tikrai ne žmogaus naudai. Tegul deda kažkur geriau. Per porą metų aš visai nieko neturėsiu. Suma ir taip maža‟, – piktinasi moteris, turėdama omenyje pensijų fondų investavimo praktikas.
Atsigavus rinkoms, turtas turėtų augti
Bendrovės „SEB investicijų valdymas“ generalinis direktorius Tadas Peciukevičius „Delfi‟ teigia, kad konkrečios klientės situacijos negali komentuoti, nes laikosi Bendrojo asmens duomenų apsaugos reglamento (BDAR) ir Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo. Tačiau jis pakomentavo dėl fondo, kuriame kaupė moteris.
„Kalbant bendrai, laikantis Lietuvos įstatymų antros pensijų pakopos sistema yra suskirstyta į gyvenimo ciklo fondus pagal rizikingumo lygį. SEB turto išsaugojimo fondas yra skirtas dalyvių sukaupto turto perkamajai galiai apsaugoti nuo infliacijos įtakos per ilgą laikotarpį.
Dėl to didžiausia šio fondo turto dalis yra investuojama į įvairias obligacijas, kurių svyravimai įprastai yra palyginti nedideli‟, – teigiama komentare.
Anot jo, Pensijų kaupimo įstatyme nustatyta, kad pensinio amžiaus sulaukusiems gyventojams, antroje pakopoje sukaupusiems daugiau negu 5403 eurus, bet mažiau negu 10 807 eurus, mokamos periodinės išmokos. Jų sukauptos lėšos yra laikomos turto išsaugojimo fonde ir toliau investuojamos, kad nenuvertėtų.
„Ar sulaukus pensinio amžiaus toliau mokėti įmokas, gyventojas gali nuspręsti pats. Jei pensinio amžiaus žmogus toliau dirba, tai neturi įtakos gaunamam antros pakopos pensijos išmokos dydžiui. Įstatymas nenumato galimybės atsiimti sukauptas lėšas kaip vienkartinę išmoką, kai sukauptos sumos likutis ilgainiui tampa mažesnis negu 5403 eurai‟, – aiškino jis.
T. Peciukevičius pridūrė, kad dėl karo Ukrainoje, energetikos krizės, dešimtmečius nematytos infliacijos ir greitai augusių palūkanų normų 2022 metai finansų rinkose buvo išskirtinai prasti.
„Akcijų rinkose blogiausi nuo 2008 metų, o obligacijų rinkose bene prasčiausi per visą istoriją. Tai turėjo įtakos ir turto išsaugojimo fondo lėšoms. Nepaisant to, nuo fondo įsteigimo 2019 metais turto išsaugojimo fondo vidutinė grąža yra 0,27 procento‟, – sako „SEB investicijų valdymas“ generalinis direktorius.
Anot jo, ilgalaikė istorija rodo, kad finansų rinkų svyravimai yra įprasti – po kiekvieno nuosmukio būdingas stabilizavimasis ir tolesnis augimas.
„Obligacijų pajamingumas šiuo metu yra gerokai padidėjęs, todėl, palyginti su pastaraisiais 10–15 metų, pensijų fondų turtas yra investuojamas tikintis gerokai didesnės grąžos. Todėl manome, kad turto išsaugojimo fonde sukauptas turtas, atsigavus rinkoms, taip pat augs‟, – sako T. Peciukevičius.
SEB turto išsaugojimo fondas:
Vis dėlto Leokadija, paklausta, kaip žvelgia į perspektyvą, kad po tokio kritimo pensijų fondai atsigaus, buvo skeptiška.
„Man 65 metai, kiek aš lauksiu? Dings visi pinigai po poros metų. 610 eurų dingo. Jeigu taip skaičiuosime kiekvienais metais... Nežinau, kada čia bus perspektyva, nieko gero kol kas nėra‟, – teigia moteris.
Po sunkių metų mato atsigavimą
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) balandžio pradžioje skelbė, kad po katastrofiškų 2022 metų, II pensijų pakopos fondų vidutinė svertinė grąža šių metų pirmą ketvirtį siekė 4,1 proc., o nuo gyvenimo ciklo fondų veiklos pradžios (2019 metais) – plius 38,6 proc. Nuo veiklos pradžios šie fondai kaupiantiesiems esą uždirbo 1,6 mlrd. eurų grąžą.
„Vėl finansų rinkose matome pozityvių pokyčių. Situacija nėra rami ir šviesi, bet labai džiugu, kad pavyksta uždirbti grąžą ir tai, kad lėšų gyventojai turi sukaupę daugiau, nei turėjo praėjusių metų pabaigoje“, – spaudos konferencijoje kalbėjo LIPFA vadovas Tadas Gudaitis.
2022 metais II pakopos pensijų fondai patyrė smarkų nuosmukį – vertė krito apie 14 proc. Kovo pabaigoje Seimas nesutiko svarstyti opozicijoje esančių „valstiečių‟ siūlymo suteikti žmonėms ilgesnę galimybę sustabdyti įmokų mokėjimą, sudaryti sąlygas pačiam kaupiančiajam pasirinkti išmokos laiką ir būdą. Savo ruožtu, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) kovo viduryje pristatė savo siūlymus, kaip galima keisti antrąją pakopą.
Ji siūlo naujiems kaupimo dalyviams (įtrauktiems nuo 2019 metų), atsisakiusiems dalyvauti kaupimo procese, automatinį įtraukimą kartoti ne daugiau kaip vieną kartą. 2019 metais įtraukti ir atsisakę dalyvauti kaupimo procese asmenys pakartotinai paskutinį kartą buvo įtraukti pernai.
Be kita ko, siūloma sukaupusiems iki 10807 eurų asmenims leisti patiems pasirinkti pageidaujamą išmokos rūšį – periodinę arba vienkartinę. Privalomų periodinių išmokų sukaupusiems 5403–10806 eurus nebeliktų.
Periodinių išmokų gavėjams pageidaujant, likusi dar neišmokėta suma galėtų būti išmokėta kaip vienkartinė išmoka (išskyrus tuos atvejus, kai asmenys įsigijo anuitetą, kai jiems buvo neprivaloma įsigyti).
Į gyventojo sąskaitą pensijų fonde pervedamos įmokos nuo jo darbo užmokesčio (3 proc. nuo žmogaus draudžiamųjų pajamų) ir paskata iš valstybės biudžeto (1,5 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio šalyje). Pastaroji tvarka įsigaliojo 2019 metais. Papildomas kaupimas antroje pensijų pakopoje Lietuvoje prasidėjo 2004 metais.
