Kada tikėtini blogesni scenarijai Lietuvai
Finansų ministerija praėjusią savaitę patikslino Lietuvos ekonomikos augimo prognozę ir numatė, kad šiemet ji augs 1,6 proc. Tačiau neatmetami ir prastesni scenarijai, kai ekonomika gali augti tik 0,3 proc. ar net susitraukti 2,5 proc.
Finansų ministrė G. Skaistė laidoje „Piniginiai reikalai“ paaiškino, kada galima būtų tikėtis prastesnių scenarijų.
„Vertindami centrinį scenarijų, kuriame numatoma, kad ekonomikos augimas galėtų išlikti ir siekti 1,6 proc. nuo BVP, buvo vadovaujamasi prielaidomis dėl sankcijų, energetinių kainų poveikio ir sumažėjusios prekybos su Rusija, Baltarusija ir Ukraina, kas šiandien turbūt jau yra akivaizdu.
Kiti scenarijai parengti, remiantis prielaida, kad bus poveikis ne tik Lietuvos ekonomikai, bet ir ženklesnis poveikis visai ES ekonomikai. Natūralu, kad turint bendrą rinką, antrinis poveikis būtų jau ir mums. Jeigu nukentėtų bendra rinka ir ekonomika, tokiu atveju išsipildytų kiti scenarijai. Tačiau tais duomenimis – EK prognozėmis visai ES, – kuriais remiamės šiandien, manome, kad bazinis scenarijus turėtų būti laikomas pagrindiniu ir labiausiai tikėtinu“, – sako ministrė.
Ji patikslino, kad centriniu scenarijumi vadovaujamasi prielaida, kad ES ekonomika šiais metais augtų 3 proc. Kitu scenarijumi, kai Lietuvos ekonomikos augimas siektų 0,3 proc., bendra ES ekonomika turėtų augti tik 2 proc. O trečiu scenarijumi – visai pesimistiniu: jei ES ekonomika visiškai neaugtų, t. y. siektų 0 proc. nuo BVP, tuomet Lietuvoje būtų tikėtina recesija.
„Vadovaujamės prielaida dėl eksporto ir importo su minėtomis šalimis (Rusija, Baltarusija ir Ukraina – Delfi) drastiško sumažėjimo, kadangi akivaizdu, jog sankcijų poveikis yra.
Manoma, kad išlikus 25 proc. eksporto ir importo į šias šalis, poveikis galėtų būti toks, koks prognozuojamas dabar. <…> Jeigu būtų visiškas importo ir eksporto uždarymas, natūralu, kad poveikis būtų šiek tiek ženklesnis, bet jau dabar įvertintas poveikis – pakankamai ženklus, nes manoma, kad 75 proc. eksporto ir importo į šias šalis būtų neegzistuojantys“, – kalbėjo G. Skaistė.
Infliacija būtų mažesnė, atsižvelgiant į pagalbos priemones
Tiek Lietuvos bankas, tiek Finansų ministerija prognozuoja apie 10 proc. siekiančią vidutinę metinę infliaciją. Anot ministrės, rengiant šias prognozes, neatsižvelgta į pasiūlytas antiinfliacines priemones.
„Neatsižvelgta vien todėl, kad prognozės rengiamos, vadovaujantis dokumentais, kurie jau priimti. Tai reiškia, kad tuo metu, kai buvo rengtas scenarijus, nei biudžeto pakeitimai dar yra priimti, nei pateikti įstatymo projektai, tai tikėtina, kad infliacija galėtų būti mažesnė, atsižvelgiant į pateiktas priemones“, – pažymi ji.
Delfi primena, kad Lietuvoje toliau kylant kainoms, Vyriausybė praėjusią savaitę pristatė 2,26 mlrd. eurų antiinfliacinių priemonių paketą, kuriuo siekiama amortizuoti prekių ir paslaugų brangimo poveikį gyventojams. G. Skaistė laidoje išskyrė tris pagrindinius šio paketo tikslus ir kurioms grupėms jis turės didžiausią poveikį.
Į ką nukreiptos pagalbos priemonės
Vienas iš tikslų – amortizuoti energijos kainų šuolį ir subsidijuoti dalį kainos augimo, numatant, kad gyventojams energijos kainos augtų ne dvigubai, o 40 proc., likusią dalį subsidijuojant iš valstybės biudžeto. Tam numatyta 570 mln. eurų. Pasiūlytos priemonės ne tik gyventojams, bet ir verslui.
Antra priemonių dalis nukreipta į gyventojų pajamų didinimą ir perkamosios galios stiprinimą.
„Žiūrint į mažiausias pajamas gaunančius asmenis, numatyta didinti NPD, kuris lyginant su praėjusiais metais būtų 35 proc. didesnis nei buvo 2021 m. Manau, kad tai padės mažesnius atlyginimus gaunantiems žmonėms, labiausiai – iki 1 VDU.
Taip pat didinamos senatvės pensijos, kurios nuo metų pradžios buvo padidintos apie 12 proc., būtų didinamos dar 5 proc. Tai visas padidėjimas nuo pernai – 17 proc. Taip pat indeksuojami vaiko pinigai, šalpos pensijos ir kt. dalykai, kurie padėtų žmonėms amortizuoti kainų šuolį“, – dėsto ministrė.
Trečioji priemonių dalis siekia per 1 mlrd. eurų energetinei nepriklausomybei įtvirtinti. Pasak G. Skaistės, priemonės padės tiek verslui, tiek žmonėms persiorientuoti prie kitų energijos šaltinių, kurie labiau prognozuojami, ne tokie brangūs ir mažiau priklausomi nuo Rusijos.
Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad šiandien skurdą patiria trys žmonių grupės: pensininkai, neįgalieji ir vieniši tėvai, auginantys vaikus. Šioms grupėms pasiūlytos papildomos priemonės.
„Pensija didinama 17 proc., vaiko pinigai didinami 15 proc., neįgaliesiems skirtos išmokos indeksuojamos tiek, kad būtų ne mažesnės nei 15 proc. praėjusių metų lygio. Tai reiškia, kad jų perkamoji galia neturėtų mažėti“, – pažymi G. Skaistė.
Kodėl NPD neprilygintas MMA
G. Skaistė laidoje paaiškino, kodėl neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) neprilygintas minimaliai mėnesinei algai (MMA). Anot jos, tai valstybei būtų per brangu.
„Tai – tęstinė priemonė. Tai reiškia, kad kitais metais turėsime tas pačias išlaidas, mažesnes biudžeto pajamas dėl šiandien priimtų sprendimų. Kiek valstybė gali sau prisiimti, kiek galime valstybės biudžete programuodami ateinančius laikotarpius prisiimti mažėjančių mokesčių pajamų dalį, tiek ir yra pasiūlyta. Manau, šie sprendimai brangūs, tačiau jie yra paveikūs ir teisingi. Visgi prisiimti visos naštos – NPD prilyginti MMA, šiandien valstybė tokių galimybių neturi.
Turime strategiją – kasmet didindami MMA, didinti NPD sparčiau nei MMA. Tai reiškia, kad palaipsniui mes artėjame link to, kad MMA nebūtų apmokestinama Gyventojų pajamų mokesčiu, tačiau tai padaryti per vienus metus yra tiesiog per brangu“, – komentuoja ministrė.
Pasak jos, jeigu patikslintas šių metų valstybės biudžetas bus priimtas gegužę, tikėtina, kad dauguma priemonių įsigalios nuo birželio 1 d.
Tikėtinas 4,5 proc. biudžeto deficitas
Be kita ko, ministrė pažymi, kad dalį šio paketo turės padengti ir skolintos lėšos.
„Bendra antiinfliacinių priemonių paketo vertė – 2,26 mlrd. eurų, tačiau nacionalinės biudžeto lėšos yra per 1 mlrd. eurų, apie 800 mln. eurų – ES struktūrinių fondų ir Naujosios kartos planas, 400 mln. eurų – finansinės priemonės ir šiek tiek „Sodros“ biudžeto pensijoms mokėti. Ne visos išlaidos turės tiesioginį poveikį mūsų nacionalinėms mokestinėms pajamoms.
Biudžetas, kurį rengėme ir tvirtinome 2022 metams, buvo parengtas, remiantis rugsėjo mėn. prognozėmis. Akivaizdu, kad ekonomika atrodė geriau, nei mes prognozavome: tiek 2021 metų, tiek vėliau 2022 metų rezultatas atrodė geriau, negu tada, kai buvo renkamas biudžetas. Tai šiek tiek didesnes pajamas, nei buvo suplanuota biudžete, mes matome. Atnaujinant biudžetą, jos bus patikslintos. <...> Šiek tiek mūsų skolos rodikliai bus blogesni, natūralu, kad dalį šio paketo turės padengti ir skolintos lėšos“, – dėsto finansų ministrė.
Anot jos, tikėtinas ir didesnis biudžeto deficitas, nei planuota anksčiau. Jis esą gali siekti 4,5 proc.
„Rengdami šių metų biudžetą planavome, kad deficitas sieks apie 3,3 proc. BVP, tačiau jau vėliau nepaprastosios padėties metu buvo priimti sprendimai dėl krašto apsaugai skiriamo finansavimo, t. y. dar pusės procento deficito didinimas, jau tuomet susidarė 3,8 proc. deficitas.
Atnaujinant biudžetą, judėjimas bus keliomis kryptimis: atnaujinta pajamų prognozė, kuri šiek tiek geresnė, bet tuo pačiu įtraukiamos papildomos išlaidos, kurios susijusios ne tik su šiuo paketu, bet ir sankcijų poveikiu. Tarkim, geležinkelių infrastruktūrai išlaikyti, kofinansavimui europinių projektų bus skiriama lėšų, taip pat dėl ukrainiečių apgyvendinimo Lietuvoje. Šias išlaidas reikės įtraukti į biudžetą, todėl biudžeto deficito projektas atrodys blogiau nei prieš tai“, – teigia G. Skaistė.