Sukčių atsiųstame laiške adresatas kaltinamas vaikų pornografija, pedofilija, kibernetine pornografija ir t. t. Laiškų turinys nėra identiškas, tačiau esmė labai panaši – informuojama apie iškeltas baudžiamąsias bylas, raginama į pateiktus kaltinimus atsiųsti savo pagrindimą, nurodomas el. paštas, kuriuo neva reikėtų siųsti atsakymą.
Vis dėlto, reikėtų būti budriems ir nepasimauti ant sukčių triuko išvilioti jūsų duomenis ar net pinigus.
Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) įspėja, kad toks laiškas – tipinė sukčių žinutė, pagrįsta socialinės inžinerijos principais, kai siekiama pačios aukos rankomis, pasitelkus psichologiją, išgąsdinti ir išvilioti pinigus, įvairius prisijungimus ar asmens duomenis.
„Šiuo konkrečiu atveju pagrindiniai požymiai, nurodantys, kad tai sukčių laiškas, – tai gramatinės ir stiliaus klaidos, nurodomas ne darbinis, o „Gmail“ adresas, skubinimas ir gąsdinimas.
Tikėtina, kad pagrindinis sukčiaus tikslas galėjo būti, pirmiausia, užmegzti kontaktą, o tada priversti pateikti savo asmeninius duomenis arba sumokėti „baudą“ netikroje banko svetainėje“, – teigiama NKSC pateiktame komentare.
Primenama, jog svarbu visada išlaikyti kritinį mąstymą ir atidžiai vertinti nelauktus laiškus, jų turinį bei atsiųstus priedus.
Gavus tokio tipo el. laiškus, neatidarinėti priedų, nespausti nuorodų ir apie sukčių svetaines pranešti NKSC interneto svetainėje užpildžius incidento pranešimo formą: https://www.nksc.lt/pranesti.html .
Lietuvos kriminalinės policijos biuras informuoja, jog sukčiai visada ir visais atvejais ieško materialinės naudos, tam naudoja šias ir kitas technikas.
Taip pat dalijasi būdais, kurie padėtų apsisaugoti nuo sukčių:
1. Kilus įtarimui, kad susidūrėte su sukčiumi, neskubėkite vykdyti jo prašymų – nedelsdami praneškite policijai telefonu 112.
2. Neatsakykite į įtartinus pranešimus, skambučius, elektroninius laiškus.
3. Atkreipkite dėmesį į gramatines klaidas elektroniniuose laiškuose. Sukčiai dažnai imituoja patikimų įmonių el. pašto adresus apkeisdami vieną ar kelis simbolius vietomis. Pavyzdžiui, vietoje „gmail“ el. pašto adresas pasibaigia „Gamil“ ar pan. Įtarimų turėtų sukelti ir laiško pradžioje rašoma „Gerb. Pone / Ponia, įmonės paprastai kreipiasi į savo klientus vardu ir pavarde. El. laiškas turėtų sukelti įtarimų, jeigu prašoma kažką „patvirtinti“ – tokie el. pašto laiškai dažnai siunčiami iš suklastotų siuntėjo adresų.
4. Taip pat kritiškai turėtų būti vertinamos elektroniniu formatu (elektroniniame pašte, socialiniuose tinkluose, SMS žinutėse) gaunamos nuorodos. Būtina įvertinti elektroniniu formatu gaunamos informacijos autentiškumą ir turinį, atkreipiant dėmesį į pateiktas nuorodas ir pridedamus priedus. Įsitikinti siunčiamos nuorodos autentiškumu galima užvedus pelytę ant adreso (nespaudžiant) – nuorodoje neturėtų būti publikuotas kitos svetainės adresas.
5. Pagrindinė rekomendacija visuomenei – saugoti savo asmens duomenis ir neatskleisti jų nepažįstamiems asmenims, atsargiai vertinti bet kokius mėginimus išgauti jų asmens duomenis.
