Pervedimų į Lietuvą toliau mažėja
Anot Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresniojo ekonomisto Manto Vilniškio, asmeniniai pervedimai į šalį nuo 2015 m., palyginus su praėjusiu laikotarpiu, sumažėjo ir nuo tada išliko stabilūs iki pat pandemijos pradžios. Nerezidentų pervedimai į Lietuvą, kas pusmetį 2015-2019 m. laikotarpiu sudarė 557 mln. Eur (vertinant kas metus – apie 1,1 mlrd. Eur). Pandemijos metu asmeniniai pervedimai į Lietuvą nukrito į gerokai mažesnį lygį. Šis mažėjimas tęsėsi ir 2021 m.
Palyginimui, 2019 m. asmeniniai pervedimai iš užsienio į Lietuvą siekė daugiau kaip 1,1 mlrd. Eur, 2020 m. – 663 mln. Eur, o 2021 m. sausis-rugsėjis – 453 mln. Eur. Panašus lygis buvo fiksuotas 2005 m., kai per metus emigrantai į Lietuvą pervedė 421 mln. Eur.
LB duomenimis, iki pandemijos pradžios didžiausias asmeninių pervedimų srautas į Lietuvą atkeliaudavo iš JAV, Rusijos, Didžiosios Britanijos, Airijos ir Norvegijos. 2021 m. pirmąjį pusmetį daugiausiai krito asmeniniai pervedimai iš JAV, Rusijos ir Ukrainos.
Pirmąjį praeitų metų pusmetį didžiausia dalis asmeninių pervedimų į Lietuvą buvo iš trijų šalių: JAV, Didžiosios Britanijos ir Rusijos. 2020 m. pagal pervedamų pinigų dalį į viršų šoktelėjo Ukraina. Praėjusių metų pirmąjį pusmetį ši šalis taip pat pateko tarp pagrindinių penkių šalių pagal nerezidentų asmeninius pervedimus į Lietuvą.
Lietuva iš donorės tapo traukos objektu buvusiems emigrantams
„Brandnomika“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas įvardijo keletą priežasčių, kodėl pernai mažėjo perlaidų iš užsienio. Pirmoji – kovidas ir jo sąlygotas ekonomikos nuosmukis.
„Jei vertintume bendrą nedarbo lygį Europoje, jis išlieka didelis ir mažėja itin lėtai. Vakarų Europos ir Skandinavijos šalyse ekonomikos nepilnai atsigavo nuo kovido pasekmių, tai lemia, kad giminaičiai, emigrantai perveda mažiau pinigų, nes patys mažiau uždirba“, – aiškina jis.
Kitas aspektas – kovidas ir atlyginimai: „Kadangi ekonomika ir darbo rinka Europoje neatsigavo, kol kas Europoje atlyginimai kyla ypač lėtai. Pvz., Vokietijoje numatyti minimalūs kosmetiniai atlyginimų padidinimai, kurie net nekompensuoja infliacijos. Europoje (Vakarų Europa ir Skandinavija) algų augimo nematome ir tikriausiai dar kurį laiką nematysime. Tai reiškia, kad žmonės fiziškai neturi tiek laisvų pinigų, kad galėtų pervesti savo giminaičiams.“
Trečia priežastis – infliacija, mat jos tempai nuo praėjusių metų trečio ketvirčio Europoje pradėjo spartėti ir metų pabaigoje įsibėgėjo. „Vakarų Europos ir Skandinavijos gyventojai ruošėsi infliacijai ir buvo linkę pinigus pasilikti sau ir ruoštis kainų augimui, o ne atiduoti giminaičiams“, – svarsto A. Izgorodinas.
Pašnekovas taip pat pažymi, kad dalis seniai iš Lietuvos emigravusių asmenų per pandemiją grįžo į Lietuvą ir susirado darbus: „Lietuvos ekonomika greitai atsigavo, čia daug laisvų darbo vietų, o kitose Europos valstybėse jų nėra tiek daug iki šiol. Lietuva iš darbo rinkos donorės tapo traukos objektu buvusiems emigrantams, kurie čia rado naujas darbo vietas. Jau kurį laiką fiksuojami dideli imigrantų srautai į Lietuvą.“
Gali paveikti lietuvių vartojimą
Pasak ekonomisto, perlaidos iš užsienio – vienas iš veiksnių, lemiančių mūsų vartojimo atsigavimą.
„Teoriškai tai turėtų paveikti mūsų vartojimą, kol kas Lietuvos vartotojų nuotaikos yra ganėtinai aukštos, t. y. žmonės pasirengę vartoti ir pirkti. Tačiau kuo mažiau perlaidų žmonės iš užsienio gaus, tuo mums bus blogesnė vidaus vartojimo dinamika.
Vis dėlto vertinant praktiškai, reikia atsiminti, kad Lietuvoje gana stipriai auga atlyginimai. Nuo kovido pradžios vidutinis atlyginimas išaugo apie 20 proc. Pervedimų iš užsienio gauname mažiau, bet Lietuvos darbuotojai uždirbo daugiau. Manau, kad tai daugiau kompensuoja praradimus dėl sumažėjusių pervedimų“, – komentuoja A. Izgorodinas.
„Revolut“ pervedimai augo beveik 4 kartus
Įdomu, kad daugiau nei 300 tūkst. klientų Lietuvoje turinčios fintech įmonės „Revolut“ mokėjimų duomenys rodo kitokias tendencijas. Skelbiama, kad „Revolut“ vartotojų pinigų pervedimai iš užsienio į Lietuvą pernai buvo rekordiniai ir siekė 314 mln. Eur, lyginant su 2020-iais, jie išaugo beveik keturis kartus.
2020-iais vienas vartotojas vidutiniškai pervedė 2,6 tūkst. eurų. Per praėjusius metus ši suma išaugo nežymiai, apie 10 proc., iki 2,8 tūkst. eurų.
„Sparčiai augantį pervedimų skaičių stebime kiekvienais metais, nes vis daugiau vartotojų atranda fintech įmones kaip patogią ir kur kas pigesnę alternatyvą atlikti tarptautinius pervedimus. Jei 2020-iais tarptautinių pervedimų paslauga pasinaudojo kiek daugiau nei 31 tūkst. žmonių, tai praėjusiais metais šis skaičius išaugo daugiau nei tris kartus, pervedimus iš užsienio atliko jau per 111 tūkst. klientų“, – komentuoja „Revolut“ įmonių Lietuvoje generalinio direktoriaus pavaduotojas Andrius Bičeika.
Kodėl 10 kartų išaugo pervedimų iš kai kurių šalių?
Komentuodamas „Revolut“ duomenis A. Izgorodinas taip pat sako, kad didėjantiems pinigų srautams daugiausiai įtakos turėjo išaugusių vartotojų skaičius.
„Revoluto duomenų imtis – maža. Lietuvos bankas skaičiuoja visos Lietuvos populiacijos imtį, žiūri visus pervedimus į bankų sąskaitas, kurias turi dauguma gyventojų. O „Revolut“ vartotojų skaičius mažesnis nei bankų.
Kitas dalykas – „Revolut“ naudojasi daugiau jaunesni ir pažengę žmonės, o senesnės kartos žmonės fintech paslaugomis nesinaudoja. Todėl manau, kad Lietuvos banko duomenys atspindi platesnio masto situaciją“, – skirtumus tarp Lietuvos banko ir „Revolut“ duomenų paaiškina ekonomistas.
„Revolut“ duomenimis, populiariausių šalių dešimtuke, iš kurių vykdyti tarptautiniai pervedimai, karaliavo Didžioji Britanija, iš jos į Lietuvą pervesta per 133 mln. eurų. Toliau rikiuojasi Rumunija, Šveicarija, Lenkija, Vengrija, Čekija, Norvegija, Švedija, Bulgarija, Danija. Iš kai kurių šalių pinigų srautai išaugo net 10 kartų.
„Tiek pernai, tiek užpernai daugiausia pervedimų atlikta iš Didžiosios Britanijos, bendra pervesta suma augo 2,5 karto. Didžiausią augimą fiksavome pervedimuose iš Šveicarijos, Rumunijos, Lenkijos, kur augimas sudarė kone 10 kartų“, – skaičiuoja „Revolut“ atstovas.
Tokius reikšmingus augimus, anot A. Izgorodino, taip pat lemia matematiniai aspektai: „Jei kas nors tais metais auga 10 kartų, tai reiškia, kad praeitais metais to rodiklio reikšmė buvo itin žema. Gali būti, kad 2020 m. Šveicarijoje ar Rumunijoje „Revolut“ naudojosi labai mažai žmonių, jų daugiau atsirado 2021 m. Todėl nemanau, kad tai nauja tendencija, tiesiog mažų skaičių efektas. Kad pervedimų išaugo iš Rumunijos, tai irgi, manau, rodo, kad skaičių efektą, nes ten žmonės uždirba mažesnes pajamas nei Lietuvoje.“
O kad piniginių perlaidų daugiausiai vyksta iš Didžiosios Britanijos, pasak ekonomisto, – normalus ekonominis reiškinys.
„Didžiosios Britanijos darbo rinka, priešingai nei ES, pernai buvo pilnai atsigavusi, buvo didelis laisvų darbo vietų skaičius. Rezultatas – dalį pinigų emigrantai pervedė giminaičiams, nes jie tiesiog turėjo pinigų“, – sako pašnekovas.
Infliacija „nužudys“ dalį pervedimų
Paskutinį kartą 1 mlrd. siekiantys asmeniniai pervedimai iš užsienio buvo fiksuoti 2019 m. LB atstovas M. Vilniškis prognozuoja, kad iki pilno pandemijos suvaldymo nereikėtų tikėtis asmeninių pervedimų į Lietuvą grįžimo iki 2019 m. lygio. Jis pažymi, kad asmeniniai nerezidentų pervedimai į Lietuva yra stipriai priklausomi nuo skirtumo tarp ekonominės situacijos Lietuvoje ir šalyse, iš kurių pervedama didžioji dalis pervedamų lėšų.
„Lietuvos ekonominis augimas 2022 m. bus šiek tiek mažesnis nei 2021 m., o šalyse, kuriose ekonomikos augimas pernai buvo lėtesnis, numatomas spartėjantis augimas. Pagal asmeninius pervedimus svarbiausiose ES šalyse EBPO numato spartėjantį ekonominį augimą, tačiau Rusijoje ir JAV tikimasi mažesnio ekonominio augimo. Šie priešingi poveikiai turėtų vienas kitą atsverti, tad asmeninių pervedimų srautas į Lietuvą stipriai nesikeis.
Kitas svarbus veiksnys – tai į Lietuvą grįžtantys emigrantai. Iki pandemijos emigracijos statistikoje buvo matomas padidėjęs sugrįžtančių Lietuvos piliečių gyvenančių užsienyje srautas. Tikėtina, kad pandemijos metu dėl susidariusios situacijos studentai arba Lietuvos piliečiai, gyvenantys užsienyje, laikinai grįžo į šalį. Keliavimo apribojimai bei galimi ribojimai 2022 m. dėl naujų viruso atmainų leidžia prognozuoti, kad šis asmeninių pervedimų nukritimas į žemesnį lygį išliks iki pandemijos pabaigos, tad atsigavimo į priešpandeminį lygį 2022 m. tikėtis nereikėtų“, – komentuoja LB atstovas.
Jam pritaria ir „Brandnomika“ ekonomistas A. Izgorodinas: „Pirmą šių metų ketvirtį, galbūt net pusmetį, infliacija Europoje bus labai aukšta. Europoje brangsta būtiniausios prekės, elektra, dujos. Tai ši infliacija „nužudys“ nemažą dalį pervedimų iš užsienio. Kitas dalykas – Europoje pastebimas bendras vartotojų neapibrėžtumas, niekas nežino, kas bus su kovidu, tai manau, kad europiečiai su savo pinigais nieko nedarys, bet niekam jų ir neatiduos.“
Išaugo pervedimai iš Lietuvos į Baltarusiją
LB duomenys rodo, kad asmeniniai pervedimai iš Lietuvos pernai taip pat sumažėjo. Per pirmus tris ketvirčius Lietuvos rezidentai į užsienį pervedė 166 mln. Eur. Palyginus su praėjusiais metais, ši suma sumažėjo 13 mln. Eur. arba 7 proc.
Didžioji dalis asmeninių pervedimų iš Lietuvos 2019 m. buvo pervesta į Ukrainą, Rusiją ir Didžiąją Britaniją. 2021 m. šiame šalių trejetuke Didžiąją Britaniją pakeitė Baltarusija. Palyginus su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, asmeniniai pervedimai į Ukrainą sumažėjo, o Baltarusiją – išaugo.
Komentuodamas į Baltarusiją išaugusius pervedimus A. Izgorodinas mano, kad tai lėmė ekonominiai ir politiniai įvykiai Baltarusijoje.
„Po sankcijų įvedimo ir skandalo su lėktuvu ekonominė situacija Baltarusijoje stipriai pablogėjo, nors ir taip blogėjo keletą metų iš eilės. Tai manau, kad Lietuvos gyventojai, kurie turi giminaičių užsienyje, yra priversti gelbėti juos, nes ten ekonominė situacija komplikuota, kai Lietuvoje – pakankamai gera.
Manau, čia toks ekonomikos skatinimo planas, tik jis liečia mūsų gyventojus, kurie turi giminaičių Baltarusijoje. Taip išeina, kad Lietuva skatina Baltarusijos ekonomiką“, – pažymi ekonomistas.
„Revolut“ duomenimis, praėjusiais metais iš Lietuvos tarptautiniai pervedimai per „Revolut“ keliavo į 105 valstybes, tačiau bendra suma buvo gerokai mažesnė, lyginant su į Lietuvą keliaujančiais pervedimais, ir sudarė per 39 mln. eurų.
Lyginant su 2020 m., lietuvių pervedimai į užsienį taip pat auga, per metus augimas sudarė 36 proc. Vidutinė vieno kliento į užsienio valstybes pervedama suma buvo kiek daugiau nei 2,7 tūkst. eurų. Populiariausios šalys – Didžioji Britanija, JAV ir Lenkija.