Svarstys dėl paskatų kaupiantiesiems
Antradienį į pirmąjį susitikimą susirinko Finansų ministerijos suburta mokestinių lengvatų peržiūros darbo grupė. Finansų ministrė sakė, kad jų dėmesio centre yra maždaug trečdalis 2,2 mlrd. eurų per metus kainuojančių lengvatų. Ji pastebėjo, kad ne visos lengvatos yra veiksmingos, kai kurias jų galima pakeisti kitomis priemonėmis.
Finansų ministerija išskyrė 6 mokesčių sistemos peržiūros kryptis, tarp kurių yra ir investavimo ir ilgalaikio taupymo instrumentų modelis. Ministrė spaudos konferencijoje neatmetė galimybės, kad bus panaikintos valstybės paskatos kaupti antroje ir trečioje pensijų pakopose.
„Sulaukėme pasiūlymų iš įvairių suinteresuotų institucijų ir dėl šių lengvatų atsisakymo, todėl manau, kad jos taip pat bus svarstomos bendrame kontekste su galbūt iniciatyva įvesti papildomą investicinę sąskaitą“, – sakė ji.
Tiesa, kol kas jokių sprendimų dar nėra priimta, šiuo metu vyksta tik diskusijos. Ministrė patikino, kad šiais ir kitais metais neverta tikėtis jokių mokestinių pakeitimų, anksčiausiai jie esą įsigaliotų tik 2023 m.
Finansų ministerija dar prieš mėnesį pristatė preliminarų investicinės sąskaitos modelį. Investicinė sąskaita banke ar pas kitą finansų tarpininką gyventojams leistų už įneštą sumą ilgus metus pirkti ir parduoti akcijas ir kitokias investicijas. Tol, kol gyventojai iš šios sąskaitos neišsiimtų pinigų vartojimui, tol jų uždirbtas prieaugis, dividendai, palūkanos, pelnas iš pardavimų būtų neapmokestinamas.
Kaupiančiųjų atstovas: naikinti paskatas ir lengvatas būtų klaida
Pensijų fondų dalyvių asociacijos valdybos pirmininkas Marijus Kalesinskas sako, kad diskusija dėl šio siūlymo dar tik prasideda, tad iki galo nėra aiškūs galimi variantai.
„Mūsų požiūriu, dabar Lietuvoje savanoriškas kaupimas ir investavimas dar menkai paplitęs ir išvystytas, palyginus su labiau pažengusiomis šalimis, žmonės efektyviai taupo dar labai mažai. Valstybei reikia apsispręsti – ar ji nori skatinti tokią elgseną, kuri, mano, kaip daug metų kaupiančiojo ir investuojančio žmogaus, manymu, būtų skatintina. Valstybė turi įvertinti, kokiais būdais ji gali geriausiai tokią elgseną paskatinti, jeigu joje mato prasmę ir nori, kad visuomenė tai labiau darytų“, – komentuoja jis.
M. Kalesinskas mano, jog naikinti dabar egzistuojančias lengvatas ir paskatas pensijų kaupimui būtų klaida. Pasak jo, priešingai – reikėtų svarstyti, ar neturėtų valstybė net labiau skatinti gyventojus kaupti.
„Jei palygintume su mūsų kaimynais – latviais, estais ar kitomis vakarų Europos šalimis, dažnai kaupimas pensijai skatinamas didesnėmis lengvatomis, nei turime Lietuvoje. Jei norime, kad žmonės asmeniškai labiau prisidėtų prie pasiruošimo senatvei, reikėtų galvoti į priešingą pusę – didinti galimybes kaupti ir didinti skatinamąsias priemones“, – pažymi kaupiančiųjų atstovas.
„Džiaugiuosi, kad ši valdžia signalizuoja, kad ji neskubės tokių sprendimų priiminėti ir pasiruošę ramiai išdiskutuoti visus variantus, išgirsti visus pliusus ir minusus ir tada priimti sprendimus. Svarstomos visos mokesčių lengvatos, todėl manau, kad tai – logiškas, teisingas žingsnis“, – pridūrė jis.
LIPFA: lengvatas reikėtų didinti
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Tadas Gudaitis pritaria nuomonei, kad lengvatas reikėtų didinti, o ne mažinti ar panaikinti. Jo vertinimu, turėtų būti lengvatų tęstinumas ir nuoseklumas.
„Mokesčių lengvatų panaikinimas ar jų išplėtimas yra susijęs su tuo, kokių galutinių tikslų siekiama. Jei kalbame apie pensijos kaupimą, matome, kad „Sodros“ pensijos yra mažos, demografinės tendencijos rodo, kad joms didėti prielaidų nėra, nes žmonės gyvena ilgiau, dirbančiųjų bus mažiau. Tai – jau užprogramuota ilgam laikui į priekį.
Valstybei reikėtų apsispręsti, ar ji nori, kad žmonės papildomai kauptų, ar ne. Antroje pakopoje matome, kad viskas gerai veikia, kai žmogus pats sau atideda pensijai, ir yra skatinamoji įmoka nuo vidutinio atlyginimo.
Kai kalbame apie trečiąją pakopą, šiandien joje dar yra per mažai kaupiančiųjų savo pensijai. Reikėtų ieškoti priežasčių – galbūt žmonės neturi pinigų ar nepasitiki sistema, todėl jiems reikia postūmio su mokestinėmis lengvatomis: kaupk pensijai, valstybė tau padės, nes valstybė tokios pensijos negalės užtikrinti senatvėje, bet gali padėti susikaupti“, – komentuoja T. Gudaitis.
LIPFA vadovas siūlo didinti lengvatas, siejant jas su žmogaus atlyginimu: „Jeigu kaupi pensijai, nenustatyti konkrečios sumos – 200, 300 eurų ir pan., bet galbūt, pavyzdžiui, sieti su žmogaus atlyginimu, buvusiomis metinėmis pajamomis – galėtų vieną ar pusę atlyginimo susigrąžinti.“
Abejoja investicinės sąskaitos idėja pensijos kaupimui
T. Gudaitį neramina siūloma alternatyva – investicinės sąskaitos idėja. Jo manymu, šis įrankis labiau skirtas bankų indėlių įdarbinimui, bet ne pensijos kaupimui.
„Mūsų vertinimu, investicinė sąskaita – papildymas, dar vienas investavimo ir taupymo būdas, bet ne pakaitalas pensijai, – pažymi jis. – Latvijos ir Estijos pavyzdžiai rodo, kad nėra daug investuojančių žmonių per investicinę sąskaitą, nes manyčiau, tai labiau orientuota į gyventojų lėšas, laikomas bankuose: kad gyventojai daugiau investuotų, jų grąža kompensuotų infliaciją ir kad žmogus daugiau ateitų į vietinę kapitalo rinką, galbūt atsirastų daugiau bendrovių, į kurias būtų galima investuoti ir pan.“
„Nesiūlyčiau to kaip alternatyvos kaupimui pensijai, bet kaip dar vieną būdą žmogui taupyti ir investuoti, kad padidėjusius indėlius bankuose žmonės pradėtų efektyviau įdarbinti finansų rinkose“, – priduria T. Gudaitis.
LIPFA vadovas mano, kad investicinė sąskaita yra labiau orientuota į pasiturinčius gyventojus, turinčius kapitalo, nebijančius rizikos ir linkusius aktyviai valdyti savo investicijas. Panašiai esą šios investicinės sąskaitos veikia Latvijoje ir Estijoje.
„Mano manymu, investicinė sąskaita labiau orientuota į tuos gyventojus, kurie gali sau leisti investuoti į didesnes sumas iš karto, suprantančius riziką. Kalbame apie pažengusius, laisvų lėšų turinčius žmones, kurie nori investuoti, taupyti. Manau, tai geras instrumentas, bet jei matome, kad tai pakeis antros pakopos periodinį pensijos kaupimą, tai niekas nepasikeis, nėra masto ekonomijos.
(...) Tai labiau skirta indėlių įdarbinimui, o ne III pensijų pakopos pinigus perkelti į investicinę sąskaitą. Tai nei mūsų kapitalo rinka vystysis, nei nežinau, ar bus daug tokių žmonių. Diskutuočiau, ar tikrai reikia dar naujų instrumentų, kaip kaupti pensijai, bet kitų investavimų būdų reikia ieškoti“, – pažymi T. Gudaitis.
Kaupiančiųjų atstovas M. Kalesinskas taip pat suabejojo investicinės sąskaitos idėja. Jo vertinimu, tai tai nėra pats geriausias būdas kaupti pensijai.
„Iki galo nėra aišku, koks tai bus formatas, kaip tiksliai bus sureguliuota, yra tik pirminiai pasiūlymai. Pabrėžčiau, kad investicinė sąskaita gali būti puikus instrumentas žmonėms taupyti vidutinio laikotarpio tikslams, bet ne pensijai.
Jei žiūrėtume kitų šalių praktikas, kas išmano investavimo procesą ir infrastruktūrą turėtų patvirtinti, kad pensijai kaupti reikia specifiškai, tai yra labai ilgalaikis procesas, jis duoda geriausią rezultatą, kai yra specialios dedikuotos ilgalaikės priemonės ir disciplina, kurios kaip tik investicinėje sąskaitoje planuojama mažiau“, – sako jis.
„Kalbos apie tai, kad žmogus yra apribotas, kaupdamas pensijai, ir negali anksčiau pensinio amžiaus išsiimti santaupų, mano manymu, yra didžiulis privalumas, nes žmonės klysta, jiems gali būti daugybė pagundų ir priežasčių pensijai kaupiamus pinigus panaudoti anksčiau. Kaip tik turėtų būti tokia sistema, kuri mus disciplinuoja ir aiškiai pasako, kad šie pinigai yra atidėti laikotarpiui, kai sulauksime pensinio amžiaus. Tai yra mums patiems naudinga disciplina. Tokių dalykų investicinėje sąskaitoje nebus, todėl ji yra tinkamesnė kitiems tikslams, nei pensijai kaupti“, – atkreipia dėmesį M. Kalesinskas.
Mokesčių ekspertas: galbūt kai kurias paskatas reikėtų koreguoti
Profesinių paslaugų bendrovės „EY“ mokesčių praktikos partneris Kęstutis Lisauskas sako, kad investicinė sąskaita neturėtų pakeisti pensijų kaupimo, galėtų būti tik kaip papildomas instrumentas taupyti.
„Visuomenės finansinis išprusimas toli gražu – per mažas, kad būtų galima paleisti pensijų kaupimą kiekvienam Jonaičiui ir Petraičiui, kad jis tą darytų pats. Nemanau, kad būtų rimta kalbėti apie tai, kad reikia naikinti dabartinę pensijų sistemą – antrą ar trečią pakopą, nes rezultatas būtų labai aiškus – daugybė žmonių sulauktų pensijos ir neturėtų pinigų“, – komentuoja mokesčių ekspertas.
Tačiau pašnekovas svarsto, kad galbūt kažkurias iš dabar egzistuojančių paskatų kaupti pensijai reikėtų koreguoti, tačiau pažymi, kad dar – tik pati diskusijos pradžia.
„Pavyzdžiui, tas pats su gyvybės draudimu prieš 20 metų, kai Lietuvoje tokio sektoriaus, galima sakyti, nebuvo ir reikėjo žmones paskatinti. Tuo metu mokesčių lengvatos buvo labai dosnios, bet po to kas keletą metų jos po truputį buvo siaurinamos. Ir dabar išlieka mokesčių lengvatų investiciniam gyvybės draudimui, bet jos toli gražu ne tokios, kokios buvo kažkada.
Tai visada reikia vertinti, galbūt kai kurias lengvatas jau laikas ir siaurinti. Aš suprantu, kad būtent tą ir ketina Finansų ministerija daryti artimiausius mėnesius, t. y. žiūrėti, kas galbūt jau atgyveno ir yra nebereikalinga, tą ir naikins“, – sako K. Lisauskas.
Mokesčius tektų susimokėti, išsiėmus pensijai sukauptas lėšas
Remiantis pateiktus Finansų ministerijos modeliu, investicinė sąskaita gyventojams leistų už įneštą sumą ilgus metus pirkti ir parduoti akcijas ir kitokias investicijas, o mokesčių nemokėti iki tol, kol lėšos iš investicinės sąskaitos nebūtų išimtos, pavyzdžiui, sulaukus pensijos. Tai reiškia, kad sulaukus pensijos, norint atsiimti sukauptas investicines lėšas, nuo visos sąskaitos grąžos tektų sumokėti Gyventojų pajamų mokestį (GPM).
„Dabar yra žymiai palankesnės sąlygos kaupti pensijai, nes niekada nereikia mokėti mokesčių nuo uždirbto pelno. Tai yra vėlgi skatinimas iš valstybės pusės kaupti pensijų fonduose. Tai tikrai yra efektyviausias mechanizmas – kaupiančiajam naudingiausias. Jei būtų skatinama tai daryti per investicinę sąskaitą, mano požiūriu, tai galimas, bet nenatūralus būdas“, – vertina M. Kalesinskas.
Finansų ministerija išskyrė 6 mokesčių sistemos peržiūros kryptis, – pelno reinvestavimo skatinimas, žaliasis kursas, pajamų nelygybės mažinimas, specialiųjų apmokestinimo sąlygų ir lengvatų peržiūra, investavimo ir ilgalaikio taupymo instrumentų modelis ir savivaldos finansinio savarankiškumo stiprinimas – kuriomis kas keletą mėnesių kvies diskutuoti darbo grupę.
LIPFA vadovas atkreipia dėmesį, kad iš visų 2,2 mlrd. Eur lengvatų pensijų dalis sudaro vos apie 2 proc. Anot jo, reikėtų peržiūrėti kitų sričių lengvatas, kurių atisakymas didžiąja dalimi papildytų biudžetą: „Realiai kalbame apie 2 proc. nuo tos sumos. Manau, kad kitos lengvatų peržiūros gali duoti žymiai didesnį efektą, o šių išlaikymas ir bandymas išplėsti gali prisidėti prie žmonių gerovės kūrimo.“
Navickienė: nesame pasiruošę peržiūrėti pensijų antros pakopos
Valdantiesiems prie rinkimus žadėjus visos pensijų sistemos reviziją, dabar teigiama, kad kol kas nebus jokių antros pakopos pensijų sistemos pertvarkų. Socialinės apaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė praeitą savaitę Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete kalbėjo, kad nesiruošiama peržiūrėti antros pensijų pakopos.
„Nesame pasiruošę peržiūrėti pensijų antros pakopos. Per mažai laiko praėjo ir turime per mažai duomenų priimti sprendimus, ar reikalingi esminiai pokyčiai“, – sakė ji.
Vyriausybės programoje numatytas siekis, kad privataus pensijų kaupimo sistema būtų efektyvi, aiškiai reglamentuojama, pastovi, skaidri ir užtikrinanti teisėtų lūkesčių principo įgyvendinimą. Taip pat siekiama sukurti galimybę investuoti į Lietuvos strategines reguliuojamas įmones, taip užtikrinant, kad Lietuvos pensijų fondų (...) lėšos būtų investuojamos Lietuvoje, o ne užsienyje.
Kokios yra valstybės paskatos
Papildomą kaupimą pensijai antroje pakopoje valstybė skatina prisidėdama prie gyventojų kaupimo savo įmokomis. Kiekvieną mėnesį maksimaliai kaupiantiems gyventojams, t.y. tiems, kurių mėnesinė įmoka į antros pakopos fondą nuo jų atlyginimo sudaro 3 proc., valstybė papildomai prisideda įmoka, siekiančia 1,5 proc. užpraeitų metų vidutinio darbo užmokesčio (VDU). Šiemet ši įmoka sudarys 19,6 euro per mėnesį.
Pasirinkusiųjų kaupti laipsniškai įmokos į antros pakopos fondus šiemet siekia 2,4 proc. jų atlyginimo, o valstybė prisideda įmoka, siekiančia 0,9 proc. užpraėjusių metų VDU. Šiemet tokia įmoka sudaro 11,76 euro per mėnesį.
Kaupimą trečioje pakopoje valstybė taip pat skatina, suteikdama gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatą įmokoms į trečios pakopos fondus. Tai yra, pensijų fondo dalyvis per metus gali susigrąžinti iki 20 proc. GPM nuo įmokų, sumokėtų į fondą. Maksimali susigrąžintina suma siekia 300 eurų.