Taupyti gyventojams nelengva: indėlių termino pabaigos sulaukia vos pusė

Gyventojai rodo didesnį susidomėjimą terminuotaisiais indėliais ir išaugusia jų grąža, teigia kai kurios finansų įstaigos. Vis dėlto dauguma žmonių toliau laiko pinigus einamosiose bankų sąskaitose, kur negauna jokios papildomos naudos, praneša LNK Žinios.

Pensijos dieną prie bankomatų nusidriekia eilės, žmonės grynina pinigus, tad taupyti ketina ne visi.

„Jeigu daugiau turėčiau, tai taupyčiau‟, – sako vienas vyras.

„Neturiu, ką taupyti. Poreikis yra, reikia išleisti pinigų‟, – reportaže aiškina moteris.

Pačių gyventojų teigimu, dėti santaupų į banką nevilioja net pastaruoju metu išaugusios palūkanos už terminuotus indėlius.

„Taupau, bet daugiau nebetaupysiu. Yra ir kitų būdų taupyti, bankai per daug kraunasi sau pelno‟, – sako vienas praeivis.

Užtat kai kurie komerciniai bankai dalijasi kitokia statistika: esą pakėlus palūkanas gyventojai puolė sudarinėti terminuotų indėlių sutartis.

„Tuo metu, kai nemokėdavome palūkanų, – palyginus, tada, kiek buvo sudarymas, su paskutinio mėnesio, pavyzdžiui, vasario rezultatais, indėlių sutarčių yra padaugėję 6,5 karto‟, – komentuoja SEB banko privačių klientų segmento vadovas Baltijos šalims Linas Januševičius.

Kitas komercinis bankas indėlių bumo nepastebėjo.

„Įtaką faktinei paklausai terminuotiems indėliams tie pokyčiai turėjo nominalią. Tai, iš principo, terminuotų indėlių apimtys išlieka labai žemos ir klientai vangiai sudarinėja naujas sutartis‟, – sako „Swedbank‟ privačių klientų tarnybos vadovas Pavel Ladziato.

Lietuviai bankuose laiko jau daugiau kaip 28 mlrd. eurų. Lietuvos bankas skelbė, kad 8 iš 10 žmonių pinigus laiko ne terminuotuose indėliuose, o einamosiose sąskaitose, už kurias palūkanos nemokamos. Tai patvirtina ir kai kurių bankų komentarai.

„Iš viso gyventojų lėšų sąskaitose turime apie 5 mlrd. Lietuvoje, iš jų apie 14 proc. yra įvairiuose indėliuose, kurie moka palūkanas‟, – sako SEB atstovas L. Januševičius.

Net ir taupydami terminuotuose indėliuose vos pusė žmonių išlaukia pinigų neišsigryninę.

„Mažiau negu pusė žmonių sulaukia terminuotų indėlių pabaigos termino‟, – komentuoja „Swedbank‟ atstovas P. Ladziato.

Palūkanas už indėlius iki trijų kartų kėlė ir kredito unijos, jos pastebi ir išaugusį naujų sutarčių skaičių, ir pinigų sumą.

„Šių metų pirmąjį ketvirtį sutarčių skaičius augo apie 3 proc., tai taip grubiai – procentas per mėnesį. Pinigine išraiška terminuotų indėlių apimtys augo beveik 6 proc.‟, – kalba Centrinės kredito unijos iždo departamento direktorius Rūtenis Šukevičius.

Anot kredito unijų, dalis pinigų atkeliauja iš kitų kredito unijų, o kitais atvejais tiesiog perdėliojamos jau esamos santaupos.

„Verčia iš einamųjų sąskaitų lėšas, kurių gal staigiai nereikės ir deda į terminuotus indėlius‟, – sako R. Šukevičius.

Pasak LNK, kai kurie finansų konsultantai skeptiškai nusiteikę taupymo indėliuose atžvilgiu, nes naudą suvalgo infliacija, tad uždirbti ir saugoti santaupas yra ir geresnių būdų. Esą didesnę naudą atneštų investiciniai, pensijų fondai, investicinis gyvybės draudimas ar vertybinių popierių sąskaita.

„M Capital‟ akcininkas Gintaras Pociūnas pažymi, kad nusiteikus ilgesniam investavimo laikotarpiui galima sulaukti didesnės grąžos.

„Nuo 5 iki 13 proc. per metus, investuojant pinigus ilguoju laikotarpiu, tai yra, bent 5–10 metų laikotarpiu, galima tikėtis tokios grąžos vidurkio, kas yra ženkliai daugiau, negu indėlis, kuris šiandien yra apie 3 proc.‟, – sako G. Pociūnas.

Lietuvos bankas trečiadienį atnaujino informaciją apie indėlių palūkanų normas, kurias siūlo šalyje veikiantys komerciniai bankai, užsienio bankų filialai ir kredito unijos. Palyginti su kovo 28 dieną skelbta informacija, palūkanas padidino 21 kredito įstaiga: 5 bankai ir 16 kredito unijų. Viena kredito unija palūkanas už indėlius sumažino.

Čia galite pažiūrėti LNK video: