Gyventojai už praėjusius metus dar nesusigrąžino 72 mln. eurų
Taigi šiais metais galima susigrąžinti mokesčio permokas ne tik už 2022 m., bet ir už 2021 m., 2020 m., 2019 m. ar 2018 metus.
VMI atkreipia dėmesį, kad kartais gyventojai neprivalo pateikti pajamų mokesčio deklaracijos, tačiau turi teisę susigrąžinti dalį sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM). Dažniausiai šios permokos susidaro dėl pritaikyto mažesnio nei priklauso metinio neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD).
Taip pat dalį GPM gali susigrąžinti ir tie, kurie mokėjo įmokas už studijas, gyvybės draudimą, pensijų fondams ir kitas įmokas, kurioms taikomos GPM lengvatos.
Naujausi VMI duomenys rodo, kad šiemet deklaracijas pateikė beveik 1,5 mln. gyventojų, iš jų 962 tūkst. gyventojų deklaravo grąžintiną 326 mln. eurų GPM sumą, o mokesčių permokos (apie 224 mln. eurų) grąžintos 723 tūkst. gyventojų.
Vis dėlto apie 228 tūkst. gyventojų vis dar turi patikslinti ar pateikti duomenis už 2022 m., kurių grąžinta GPM permokos suma siekia 72 mln. eurų. Taigi vidutiniškai vieno asmens nesusigrąžinta permoka siekia apie 315 eurų. Ši suma kiekvienu atveju skiriasi, mat priklauso nuo asmens pajamų ir gautų lengvatų.
19 tūkst. gyventojų dar neatgavo 5,5 mln. Eur už 2021 m.
Tiesa, dalis gyventojų dar nesusigražino permokų ir už 2021 m. Vidutiniškai vieno asmens nesusigrąžinta permoka sudaro 288 Eur.
VMI informuoja, kad praėjusiais metais 913 tūkst. gyventojų deklaravo grąžintiną 269 mln. eurų GPM sumą. Paskutiniais duomenimis, apie 19,1 tūkst. gyventojų vis dar turi patikslinti ar pateikti duomenis už 2021 m., o pagal VMI turimus vertinimus – negrąžinta GPM permokos suma siekia 5,5 mln. eurų.
„Ši suma gali keistis, nes asmeniui pateikus ar patikslinus duomenis, grąžintino GPM gali nebelikti arba pakisti jo suma. Nesusigrąžinus permokos, ji lieka valstybės bei savivaldybių biudžetuose“, – įspėja VMI viršininko pavaduotojas Martynas Endrijaitis.
Anot jo, asmenys patikslinti deklaracijas ir jas pateikti dar gali už pastaruosius penkerius metus. Tokiu atveju pateikus ar patikslinus deklaraciją po pajamų deklaravimo termino susidariusi permoka grąžinama per 90 dienų nuo deklaracijos pateikimo dienos.
O deklaracijas už 2022 m. pateikę laiku, t. y. iki gegužės 2 d., permokos suma pervedama į asmens nurodytą banko sąskaitą iki liepos 31 d.
„Susigrąžinti gyventojų pajamų mokesčio permoką yra labai paprasta, kai ji susidaro gyventojui laiku ir tinkamai pateikus teisingai užpildytą GPM deklaraciją, o tai padaro didžioji dauguma. Tokiu atveju pateikta deklaracija automatiškai prilygsta prašymui grąžinti permoką ir gyventojui nieko daugiau daryti ar teikti nereikia – permokos suma tiesiog pervedama į asmens nurodytą banko sąskaitą iki tų metų liepos 31 d.
Deklaracijas pateikę, tačiau permokų iki liepos 31 d. nesulaukę gyventojai turėtų pasitikrinti, ar jiems nereikia patikslinti pateiktos deklaracijos. Apie aptiktus netikslumus deklaracijose VMI gyventojus tiesiogiai informuoja el. paštu bei Elektroninio deklaravimo sistemoje (EDS), skiltyje „Pranešimai“, o kai to padaryti neįmanoma, tradiciniu paštu“, – komentuoja M. Endrijaitis.
Kada VMI negali grąžinti permokos
Dažniausios priežastys, dėl kurių VMI negali grąžinti GPM permokos įprasta tvarka:
1) VMI neturi duomenų apie deklaruotas išlaidas (gyventojai deklaruoja išlaidas, kuriomis negali būti mažinamos apmokestinamosios pajamos, pvz., draudimo įmokas moka kiti asmenys, įmokos ne už kaupiamąjį draudimą, draudžia anūkus);
2) Gyventojai sudubliuoja išlaidas (įmokas už studijas deklaruoja ir patys studentai, ir jų tėvai);
3) Gyventojai neteisingai deklaruoja išskaičiuotus mokesčius (deklaruoja didesnę išskaičiuoto mokesčio sumą nei tretieji asmenys pateikė duomenis);
4) Apmokestinamąsias pajamas deklaruoja kaip neapmokestinamąsias (dėl gautų neapmokestintų draudimo išmokų, kurios turi būti apmokestintos);
5) Gyventojai deklaruoja ne visas apmokestinamas pajamas (GPM deklaracijas teikia metų pradžioje, dar iki VMI skelbiamo deklaravimo starto, o tretieji asmenys dar tikslina savo duomenis);
6) Gyventojai deklaruoja ne visas pajamas (pvz., pamiršta deklaruoti nekilnojamojo turto pardavimo pajamas, automobilių pardavimo pajamas, finansinių priemonių pardavimą, individualios veiklos pajamas);
7) Gyventojai neteisingai deklaruoja parduoto turto įsigijimo kainą (ji nesutampa su trečiųjų asmenų informacija);
8) Negali dokumentais pagrįsti deklaruotų išlaidų (pvz., GPM lengvatų automobilių remonto bei pastatų remonto paslaugoms laikotarpiu, deklaracijose už 2019-2021 m. gyventojai neteisingai įrašydavo automobilių remonto, pastatų remonto sumas);
9) Neteisingai deklaruoja savarankiškai iki deklaracijos pateikimo dienos sumokėtą GPM sumą;
10) Gyventojas turi ankstesnių nesutvarkytų prievolių (pvz., paskutinė GPM deklaracija teisinga, bet gyventojai nepateikė/nepatikslino ankstesnių metų ar kito mokesčio deklaracijų);
11) GPM permoka įskaitoma turimoms skoloms (deklaracijos teisinga, bet susidariusi permoka įskaitoma padengti VMI, Sodros skoloms).
Siūlo pakeitimus
Be kita ko, pristačiusi mokestinių pakeitimų paketą Finansų ministerija siūlo nuo 2025 m. supaprastinti ir pajamų deklaravimą.
Kaip aiškina ministerija, VMI parengtų metines deklaracijas apie 1,5 mln. gyventojų, iš kurių apie 70 proc. nereikėtų papildomai deklaracijos tikslinti – duomenys apie žmonių pajamas gaunami iš trečiųjų asmenų, todėl tik trečdaliui deklaracijas reikėtų patikslinti.
Po gegužės 1 d. VMI suformuotos deklaracijos būtų laikomos pateiktomis automatiškai, o iki šiol žmonių nesusigrąžintos priklausančios permokos būtų automatiškai grąžinamos kiekvienam žmogui per dviejų mėnesių laikotarpį.
Ministerijos skaičiavimais, 2021 m. tokios nesusigrąžintos permokos sudarė beveik 60 mln. eurų.