Nustebino kainos
Vilnietis Mindaugas pasakojo pats jau daugelį metų pietaujantis mieste, mat verslo susitikimai, kaip išskyrė, yra jo darbo dalis.
„Niekada neturėjau įpročio per daug žiūrėti į kainas, tačiau dabar taip nebegaliu“, – sakė jis bei tikino pastaruoju metu esantis tiesiog priblokštas maitinimo vietose esančiais įkainiais.
Tarkime, dienos pietūs. Jie brango, brango, bet jau pasiekė tokią ribą, kuri yra nebenormali
„Tarkime, dienos pietūs. Jie brango, brango, bet jau pasiekė tokią ribą, kuri yra nebenormali“, – teigė jis.
Vyras tikino neseniai pietavęs vieno sostinės prekybos centro kavinėje, kur pamatė, kad už „Wok“ makaronus su krevetėmis tektų susimokėti 18 Eur.
„Net ne pavadinčiau to kavine. Tai yra maitinimo įstaiga, esanti prekybos centro koridoriuje, kur įrengtos restoranų vietos be aptarnavimo. Pats priėjęs užsisakai, pats tą maistą vėliau atsineši, sėdi prie bendrų staliukų, o indus pavalgęs nuneši.
Ėmiau mažesnę porciją, mokėjau 9 Eur, tačiau vėliau ėjau dar pirkti maisto, nes tiesiog likau alkanas. <...>
Kiek vėliau taip pat teko lankytis Gedimino pr. esančioje itališko greito maisto valgyklėlėje. Ten lazanija, kurios dydis buvo tikrai mažas, o gabalėlis prilygo telefonui, kainavo 7,5 Eur. Nebuvo jokio padažo, jokių salotų“, – sakė jis.
Mindaugas teigė, kad labiausiai jį piktina ne pati kaina, tačiau tai, kad tarp valgyklos ir restorano, kainų atžvilgiu, nebeliko jokio skirtumo.
„Prekybos centro valgyklos tipo kavinėje kainos tokios pat, kaip restorane“, – teigė jis ir pridūrė, kad nors restoranai, kaip girdima, ir išgyvena sunkmetį, tačiau „proto reikia turėti“.
Kainos didėja, nes nebeišsilaiko
Apie tai, kad restoranai išgyvena krizę, kalbama jau kuris laikas. Neseniai savo veiklą nutraukė garsus, į „Michelin“ gidą įtrauktas restoranas „Gastronomika“, viena po kitos užsidaro ir mažiau žinomos maitinimo įstaigos.
Alytuje po 11 m. veiklos duris užveriančios kavinės „Spotas“ įkūrėja Eglė Bareikienė „Delfi“ tikino, kad žaliavos pastaruoju metu stipriai brango, kilo elektros kainos, didėjo minimalus darbo užmokestis, o augusios patiekalų kainos maitinimo įstaigose bendrai rinkoje ir bus susijusios su tuo, kad maitinimo vietos paprasčiausiai nebeišsilaiko ir nebedirba pelningai.
Bet kainų tu tiek nepakelsi, nes paskui žmogus nebepirks
„Bet kainų tu tiek nepakelsi, nes paskui žmogus nebepirks“, – sakė ji ir apibendrino, kad todėl pastaruoju metu ir matomas didelis bankrutuojančių šiame sektoriuje skaičius.
Visgi, kaip pridūrė, jos pačios valdomas verslas kokybės vardan didesnio uždarbio aukoti nenorintis, todėl tenka užsidaryti.
„Mes, kepdami picas, nenorime vietoj kokybiškų produktų į jas dėti sūrio pakaitalus. Tai – prieš mano principus“, – teigė kavinės vadovė.
Viena didžiausių priežasčių, turėjusių įtakos tiek kainų kilimui, tiek bankrotams – prieš kurį laiką maitinimo sektoriui grąžintas 21 proc. PVM tarifas. Tai patvirtino ir pati verslininkė. Jos teigimu, jei iki to pragyventi dar buvo įmanoma, vėliau tai tapo per sudėtinga.
Kad šiam sektoriui pragyventi sunku, anksčiau kalbėjo ir „Burokėlis ir krapas“ savininkė Odeta Bložienė.
Ji taip pat neseniai uždarė Kaune buvusią „Jurgis ir drakonas“ piceriją, o neseniai skelbta ir apie sostinėje uždarytą „Brooklyn brothers“. Jau anksčiau ji teigusi, kad bankrotų banga tik ateina.
„Brango elektra, bet visų kaštų augimas ir lemia tokius sprendimus. Ne iš niekur jie atsiranda“, – anksčiau sakė ji.
Kainos kils ir toliau, sektoriuje – pokyčiai
„Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas skaičiavo, kad žaliavos savikaina, iš kurios gaminami patiekalai, sudaro tikrai ne didžiausią dalį patiekalo kainoje.
„Ta dalis mažėja. Ypatingai, jei tai bulviniai patiekalai, makaronai ir pan. Tai kainuoja centus, tačiau moki ne už maistą, moki už paslaugą“, – teigė jis ir vardijo, kainų kavinėse augimą nulėmė daug dalykų – nuo augusių patalpų nuomos kainų iki darbo užmokesčio didėjimo.
Jo teigimu, maitinimo sektoriuje netrukus gali įvykti tam tikri pokyčiai.
„Gali vykti persisluoksniavimas. Lenkijoje labai populiarios valgyklos tipo maitinimo įstaigos. Jose – gerokai mažesnė kaina, bet mažesnis ir komfortas. Jos dirba mažesnį valandų skaičių ir nors aptarnauja didžiulius srautus žmonių, laiko mažesnę kainą.
O Lietuvoje norime ir geros kokybės, ir kainos. Manau, kad maitinimo įstaigos specializuosis. Didės savitarnos vietų, dėl ko sutaupys darbo jėgos kainą. Bus įvairių formatų“, – sakė jis, tačiau svarstė, kad kainos maitinimo įstaigose artimiausiu metu didės ir toliau.
„Gali būti, kad tapsime brangesni nei visos Pietų Europos šalys. Kalbant apie maistą parduotuvėse – tai jau tapome, čia ne naujiena.
Maitinimo įstaigų kainų augimas tęsis. Yra keliamas minimalus darbo užmokestis. Sektorius yra pakliuvęs tarp kūjo ir priekalo, nėra lengva“, – sakė Ž. Mauricas.
