Lietuvos bankų asociacija (LBA) komentuoja „Delfi“, kad siekdami užtikrinti mokėjimų kortelėmis saugumą, bankai laikosi aukščiausių lėšų apsaugos reikalavimų. Atsiskaitymai kortele gali būti apriboti, esant įtarimui dėl neteisėtų operacijų.
„Pastebėjus įtartinus veiksmus, pavyzdžiui, mokėjimus klientui neįprastomis sumomis ar neįprastose lokacijose, galimas mokėjimo kortelės veikimo stabdymas. Jeigu bankui susisiekus su klientu paaiškėja, kad lėšos iš tiesų yra saugios, kortelė atblokuojama“, – teigiama komentare.
Keli patarimai, kaip išvengti problemų su pinigais užsienyje:
Pasak asociacijos, atsiskaitymai mokėjimo kortele gali būti laikinai apriboti ir Europos Sąjungos šalyje, siekiant užtikrinti, kad mokėjimus atlieka pats klientas ir jis netapo vagystės ar sukčiavimo auka. Konkretūs sprendimai priklausantys nuo individualios situacijos.
„Geriausia prieš išvyką į užsienį pasinagrinėti, kur ribojimus taiko konkrečiai jūsų bankas, ar jam reikia pranešti apie kelionę, kaip ir kada tai padaryti bei kaip pakoreguoti atitinkamus mokėjimo kortelės nustatymus“, – sako LBA.
Ji primena, kad atkurti mokėjimo kortelės funkcionalumą galima prisijungus prie interneto banko, mobiliosios banko programėlės ar su savo banku susisiekus telefonu – konkrečius būdus geriausia pasitikrinti savo banke. Tais atvejais, kai kortelės atblokuoti negalima dėl kliento lėšų saugumo, ją reikės pakeisti į naują.
„Gyventojams vykstant į užsienį rekomenduojama turėti dvi mokėjimo korteles, jei viena būtų pavogta ar pamesta. Taip pat svarbu pametus kortelę nedelsiant ją užblokuoti interneto banke, mobiliojoje banko programėlėje arba telefonu, susisiekus su savo banku“, – aiškina bankų asociacija.
Atsiskaitant kortele prekybos vietose svarbu patikrinti informaciją mokėjimo kortelių skaitytuve. Jei sandoris būtų atmestas, pasiimti čekį su informacija apie atmestą operaciją ir jos priežastį.
„Jokiu būdu neleiskite nepažįstamiems asmenims imti ar naudoti jūsų kortelės“, – pabrėžia LBA.
Užsienio bankomatuose atliktos pinigų išėmimo operacijos Lietuvos mokėjimo paslaugų teikėjų išleistomis kortelėmis:
Internete taip pat gausu patarimų, ko imtis, kad mokėjimo kortelės turėtojas netaptų sukčių auka.
Pavyzdžiui, bankas „Credit Suisse“ rekomenduoja saugoti PIN kodą ir niekada jo neužsirašinėti, vos pametus kortelę iškart ją blokuoti, naudoti blokavimą pagal geografinę padėtį (geoblocking) – tam, kad kortelė nebūtų naudojama ten, kur asmuo neketina lankytis artimiausioje ateityje.
Išimant pinigus iš bankomatų siūloma nesiblaškyti, nepriimti paramos iš nepažįstamų žmonių, slėpti įvedamą PIN kodą.
Apsiperkant internetu rekomenduojama įsitikinti, ar ryšys saugus (SSL), niekada neįvedinėti kortelių duomenų naudojantis viešu kompiuteriu ar viešai prieinamu belaidžiu ryšiu (Wi-Fi).
Reikia būti atsargiems gaunant laiškus, SMS žinutes ar skambučius, nuorodas į įtartinus interneto puslapius. Be kita ko, siūloma neleisti interneto svetainėms „įsiminti“ kortelės numerio.
„Delfi“ jau anksčiau aprašė keletą patarimų, kaip užsienyje nesusidurti su problemomis finansiniu požiūriu.
Vartotojų aljanso viceprezidentas Rytis Jokubauskas yra sakęs naujienų portalui, kad reikėtų pranešti apie kelionę bankui ar kitai finansų įstaigai, nes kortelių ar operacijų blokavimą lemia veiksmų įtartinumas. R. Jokubausko teigimu, atsiskaityti su viena kortele užsienyje gali nepavykti ne tik dėl jos blokavimo, bet ir dėl kitų priežasčių, tad pravartu turėti daugiau nei vieną.
Finansinių technologijų (fintech) sektorių bei valstybines institucijas konsultuojantis Marius Pareščius pasiūlė ieškoti opcijų, kurios neapkrautų papildomais mokesčiais, tai yra, išsamiau paanalizuoti ir fintech bendrovių pasiūlymus.
„Visais atvejais, visais laikais grynieji būdavo „karalius“. Tai ir šitoje situacijoje grynieji yra geriausias dalykas, nes kai kuriose šalyse jūs tiesiog negalėsite atsiskaityti kortele“, – yra komentavęs M. Pareščius.
Lietuvos bankas, pernai gruodį skelbė, kad Lietuvoje, kaip ir visoje euro zonoje, grynieji pinigai tebėra dažniausiai naudojama mokėjimo priemonė prekybos vietose, tačiau jų naudojimas atsiskaitymams mažėjo, o mokėjimo kortelių toliau augo:
Lietuvos gyventojas, kaip ir vidutinis europietis, kas trečią kartą prekybos vietoje atsiskaito kortele, iš šių atsiskaitymų daugiau kaip pusė atliekami bekontakčiu būdu.
Tokie rezultatai skelbiami Europos Centrinio Banko (ECB) inicijuotoje vartotojų mokėjimo įpročių apklausoje, kurios metu 2021 metų spalio mėn. – 2022 metų birželio mėn. buvo apklausta beveik 50 tūkst. euro zonos šalių gyventojų.
Lietuva euro zonos šalių kontekste išsiskiria tuo, kad atsiskaitymų grynaisiais pinigais dalis yra didesnė nei vidutiniškai euro zonoje, teigia Lietuvos bankas.
Pernai Lietuvoje 62 proc. atsiskaitymų prekybos vietose buvo atlikta grynaisiais pinigais, o pagal 2019 metais atliktą analogišką apklausą – 68 proc., 2016 metais – 75 proc. (euro zonoje atitinkamai – 59, 72 ir 79 proc).