Valstybė pasiūlė dar vieną būdą taupyti: ekspertai mato naudų, bet siūlo nepamiršti ir trūkumų

Infliaciją toliau patiriantiems Lietuvos gyventojams daugėja galimybių „įdarbinti“ pinigus ir bent jau taip pristabdyti santaupų nuvertėjimą. Šią savaitę išleisti Vyriausybės taupymo lakštai tapo dar viena priemone greta terminuotų indėlių ir obligacijų. Kai kurie ekspertai teigiamai vertina šį valstybės sprendimą skolintis iš žmonių, tačiau atkreipia dėmesį ir į ribojimus.

„Vertinu kaip labai gerą žingsnį, kitose valstybėse irgi yra panašių iniciatyvų“, – sako asmeninių finansų konsultantas Gediminas Kasiliauskas.

„Didesnes sumas valdantys fiziniai investuotojai turėtų rinktis klasikines vyriausybės obligacijas“, – įsitikinęs finansų ekspertas Tautvydas Marčiulaitis.

Apžvelgsime, kas yra Vyriausybės taupymo lakštai (VTL), kaip jų įsigyti, kokie yra aptarnavimo kaštai bei esminiai skirtumai nuo kitų priemonių.

Kas yra taupymo lakštai?

Finansų ministerija nuo šių metų rugpjūčio 7 dienos, pirmadienio, atnaujino VTL platinimą, kurio buvo atsisakyta 2021 metų pradžioje.

Taupymo lakštai labai artimi kitiems valstybės vertybiniams popieriams – obligacijoms. Jie taip pat gali būti lyginami ir su terminuotais indėliais finansų įstaigose. Kaip viena svarbiausių VTL ypatybių akcentuojamas jų saugumas, o dabartiniu laikotarpiu šie vertybiniai popieriai pasižymi didesniu nei anksčiau pajamingumu.

„Mes nesiekiame konkuruoti su finansų įstaigomis dėl indėlių, o norime praplėsti galimybes žmonėms pasirenkant, kur investuoti sukauptas lėšas.

Investuojantys į VTL ne tik saugiai taupo (gauna uždirbtas palūkanas ir taupymo lakštų išpirkimo metu susigrąžina investuotas lėšas), bet ir padeda valstybei, kuri jų investicijas naudoja valstybės funkcijoms finansuoti“, – „Delfi“ komentuoja Finansų ministerija.

Kai ateis laikas VTL išpirkti, investuotojui nieko nereikės daryti – pinigai už išpirktus VTL ir jam priklausančios palūkanos automatiškai bus pervesti į tą pačią sąskaitą, iš kurios buvo apmokėtas įsigijimas.

Taupymo lakštai – pagrindinės savybės trumpai:

„Delfi“ komentavęs investicijų konsultantas G. Kasiliauskas teigė, kad VTL iš esmės galima pristatyti kaip valstybines obligacijas, kurias gali pirkti žmonės, skolindami pinigus valstybei.

„Taip ir pristatyčiau paprasta žmonių kalba. Tada žmogus suvokia saugumo lygį“, – teigia pašnekovas.

Anot jo, skolinti pinigus, tarkime, kaimynui, yra rizikinga. Skolinant įmonei (perkant jos obligacijas ar kitu būdu) – taip pat reikia domėtis pinigų srautais, verslo modeliu.

„O štai valstybei skolindami mes rizikuojame tuo, kad valstybė gali iš esmės tapti nemoki. Labai maža tikimybė, kad taip atsitiks, žinant mūsų ekonomiką, žinant, kad mums sekasi visai gerai – tai reiškia, kad turime didelį saugumą skolindami pinigus valstybei“, – sako G. Kasiliauskas.

„Taupymo lakštai yra finansinė priemonė, labai artima valstybės obligacijoms“, – pranešime spaudai sako T. Marčiulaitis.

Kokiai grupei žmonių skirti VTL?

Taupymo lakštai skirti gyventojams, o jie Lietuvoje laiko milijardus eurų bankų einamosiose sąskaitose, iš kurių tik neseniai lėšos ėmė labiau „tekėti“ į terminuotus indėlius.

„VTL yra Vyriausybės vertybiniai popieriai, kuriuos gali įsigyti tik fiziniai asmenys. VTL yra saugi investicija, generuojanti grąžą, panaši į terminuotus indėlius banke, tik šiuo atveju gyventojai savo santaupas patikėtų Vyriausybei“, – pranešime sako Finansų ministerija.

G. Kasiliauskas teigia, kad taip išplečiama investavimo įrankių pasiūla eiliniams žmonėms.

„Daugiau įsivaizduoju tai kaip paslaugą smulkiesiems investuotojams – geresnis prieinamumas tokių saugių investicijų. Ir jeigu galima užfiksuoti tokį pajamingumą, koks buvo dabar, ilgesniam laikotarpiui ir ypač šiek tiek didesnėmis sumomis, tai yra labai naudinga patiems gyventojams“, – sako ekspertas.

Tiesa, „valstybė šiek tiek brangokai skolinasi“, pridūrė jis, turėdamas omenyje 3,7 proc. palūkanas už šios emisijos taupymo lakštus.

T. Marčiulaitis pranešime teigia, kad skirtingai nei, pavyzdžiui, perkant valstybės obligacijas, investuotojai į VTL neturi galvoti apie antrinę rinką, kainų pokyčius. Taip pat, norint įsigyti, nereikia kreiptis į maklerius, teikti pirkimo pavedimo.

„Užtenka prisijungti prie elektroninės bankininkystės, paspausti kelis mygtukus ir tapsite Lietuvos kreditoriumi“, – teigia ekspertas.

Anot jo, ši priemonė, nors investicinių rizikų prasme panaši į trumpalaikes valstybines obligacijas, įsigijimo paprastumo prasme labiau primena indėlį.

Įsigijimas, įkainiai, sąlygos

Vyriausybės taupymo lakštų vieneto nominali vertė yra 100 eurų, įsigijimo skaičius neribojamas. Platinimo pabaiga numatyta 2023 metų rugpjūčio 21 dieną imtinai, o emisijos išpirkimas – 2024 metų rugpjūčio 22 dieną. Metinės palūkanos siekia 3,7 proc.

Tai yra, gyventojas, įsigijęs 1 VTL už 100 eurų, po metų susigrąžins 103,7 euro (3,7 euro yra palūkanos). Atitinkamai: 10 VTL už 1000 eurų sugrįš 1037 eurų suma (37 eurai palūkanų), 100 VTL už 10000 eurų sumą taps 10370 eurų (370 eurų metinių palūkanų).

Kiekvienas asmuo, norintis įsigyti taupymo lakštų, tą gali padaryti per Finansų ministerijos pasirinktus platintojus – „Swedbank“ arba SEB. Neturint piniginių lėšų sąskaitos šiuose bankuose, reikia ją atsidaryti, o tuomet – ir specialią sąskaitą vertybinių popierių įsigijimui.

„Swedbank“ komentuoja, kad klientas, įsigydamas VTL, nepatirs jokių papildomų kaštų.

„Nesvarbu, ar įsigyjama VTL už 100 ar 1000 eurų, kaštų eilutė bus 0 eurų, tai yra, bankui papildomai nieko mokėti nereikės už VTL įsigijimą, saugojimą ar išpirkimą“, – sako „Swedbank“ mažmeninės bankininkystės komunikacijos vadovas Gytis Vercinskas.

Jo teigimu, taupymo lakštų „Swedbank“ galima įsigyti interneto banke. Prieš įsigyjant VTL, reikia atsidaryti vertybinių popierių sąskaitą, jei klientas „Swedbank“ tokios neturi.

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas „Delfi“ komentuoja, kad klientams, norintiems atsidaryti vertybinių popierių sąskaitą, galima tai padaryti internetu arba užsiregistravus ir atvykus į banko padalinį.

„SEB banke perkantiems Vyriausybės taupymo lakštus yra taikomas minimalus 0,1 proc. komisinis mokestis nuo įsigyjamos sumos“, – sako ekonomistas. Jis pateikė komisinio mokesčio taikymo pavyzdį:

• 1 VTL už 100 eurų = 0,1 euro (10 centų)
• 10 VTL už 1000 eurų = 1 euras.

Tarp kritikos taikinių – likvidumas ir grąža

Šiuo metu už metų trukmės Vyriausybės taupymo lakštus siūloma 3,7 proc. metinių palūkanų. Bankai už minėtos trukmės terminuotuosius indėlius siūlo nuo 2,90 iki 4,15 proc. metinių palūkanų, kredito unijos – nuo 0,70 iki 4,40 proc. metinių palūkanų, atkreipia dėmesį šiuos pajamingumo rodiklius nuolat atnaujinantis Lietuvos bankas.

Ekspertai kaip vieną iš silpnesnių VTL pusių įvardija likvidumo stoką, tai yra, gyventojo galimybę laisviau disponuoti paskolintais pinigais. Ir netgi VTL įsigijimas nėra visiškai laisvas nuo laiko apribojimų – geriausias to įrodymas yra pustrečių metų apskritai „įšaldytas“ VTL siūlymas. Savo ruožtu indėlius galima pasidėti bet kada.

„Su dabartiniu pelningumu, kokie buvo išleisti lakštai, tai jie pelningesni investuotojams, bet lankstumo gerokai mažiau. Jeigu turi tokią investiciją, tai jos likvidumas žemesnis, nes kaip po to realizuosi? Bus sunkiau rasti, kam parduoti“, – sako G. Kasiliauskas.

Anot jo, su terminuotu indėliu situacija kitokia: „tavo pinigai yra likvidūs, tu gali bet kada pasiimti“.

Grąžos palyginimas pagal 2023 metų rugpjūčio 9 dienos maksimalias terminuotiems indėliams siūlomas palūkanas:

T. Marčiulaitis taip pat atkreipia dėmesį į šį aspektą.

„Jei terminuotą indėlį gali nutraukti visiškai bet kada ir pinigus į sąskaitą atgauti per kelias dienas, VTL atveju sutartį nutraukti ir pinigus atgauti galima tik kartą per mėnesį.

Todėl, prisiimant vienodą kredito riziką ir už VTL gaunant net mažesnę grąžą, nei už indėlį, investuotojas turi susitaikyti dar ir su prastesniu likvidumu. Rizikos ir grąžos santykio prasme taip elgtis neracionalu“, – sako T. Marčiulaitis.

Vertėtų atkreipti dėmesį ir į pirmalaikio išpirkimo galimybę – ar ji nurodyta sutartyje ir ar valstybė pasilieka tokią teisę.

„Jeigu VTL emisijos sąlygose nustatyta VTL pirmalaikio išpirkimo galimybė, tokie VTL galės būti išpirkti pirma laiko. Šios konkrečios emisijos atveju VTL gali būti išperkami pirma laiko – tai numatyta emisijos sąlygose“, – komentuoja Finansų ministerija.

„Už pirma laiko išperkamus VTL sumokama jų nominaliosios vertės suma be pirmalaikio išpirkimo dieną priskaičiuotų palūkanų, tai yra, žmogus atgauna savo investuotą lėšų sumą be palūkanų“, – priduria ji.

Pažymima, kad už VTL arba/ir indėlius gautos palūkanos, per metus neviršijančios 500 eurų, yra neapmokestinamos. Palūkanų suma, viršijanti 500 eurų per metus, pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą apmokestinama 15 proc. tarifu.

Tikslai ir perspektyva

Finansų ministerija teigia, kad konkretaus tikslo, kiek norima pasiskolinti per šią emisiją, neturi.

„Anksčiau, kai buvo platinami VTL iki jų sustabdymo 2021 metais, vienos emisijos metu buvo pasiskolinama apie 1–4 mln. eurų. Tačiau vien per pirmąją parą žmonės įsigijo VTL už beveik 4 mln. eurų“, – komentuoja ministerija naujausios emisijos pirmuosius rezultatus.

Kiek pavyks pasiskolinti valstybei, pasak ministerijos, kol kas sunku pasakyti.

„Viena sutartimi įsigyjamų VTL skaičius nėra ribojimas (1 VTL nominali vertė yra 100 eurų), taigi, teoriškai pasibaigus emisijos platinimui gali būti surinkta kur kas didesnė suma. Nenorėtume daryti toli siekiančių išvadų iš vienos dienos ar netgi vienos emisijos platinimo“, – sako ministerija.

Vykdomos ir planuojamų emisijų preliminarus grafikas:

Šiuos vertybinius popierius platinantys bankai jau pirmosiomis dienomis teigė, kad paklausa yra.

„Jaučiame klientų susidomėjimą Vyriausybės taupymo lakštais“, – antradienį komentavo „Swedbank“ atstovas G. Vercinskas.

„Matome gana nemažą susidomėjimą (...) Manome, kad VTL platinimas dar labiau įsibėgės: žmonėms reikia laiko priimti sprendimus, atlikti tam tikrus žingsnius įsigyjant lakštus“, – tądien komentavo SEB ekonomistas T. Povilauskas.

Penktadienį ministerija paskelbė, kad per pirmąsias keturias VTL emisijos platinimo dienas gyventojai rezervavo šių vertybinių popierių iš viso už 23,1 mln. eurų, sudaryta 1890 sutarčių. Per minėtą laikotarpį „Swedbank“ sudaryta 1514 sutarčių įsigyti VTL už 19,6 mln. eurų, SEB – 376 sutartys už 3,5 mln. eurų.

Kitos emisijos planuojamos rugsėjo ir spalio pradžioje.

„Daug priklausys nuo galutinių šios emisijos platinimo rezultatų, situacijos rinkoje, Vyriausybės skolinimosi poreikio bei skolos grąžinimų grafiko“, – teigia ministerija.

Pasak jos, iki šiol Vyriausybei skolinimasis kapitalo rinkose, o ne tiesiogiai iš gyventojų, buvo paprastesnis ir pigesnis: už VTL platinimą bankai imdavo „pakankamai nemažus“ komisinius. Tačiau skolinimosi kainoms pakilus įvertinta galimybė sugrąžinti VTL.

Kalbėdama apie skolinimosi kainą ministerija turi omenyje pabrangusius pinigus. Tai susiję su Europos Centrinio Banko (ECB) pakeltomis bazinėmis palūkanų normomis. Šios didinamos kovojant su sparčia infliacija euro zonoje.

Tad galiausiai bet kurią investiciją ar taupymo sprendimą būtina įvertinti infliacijos – tai yra, pinigų nuvertėjimo – kontekste. Valstybės duomenų agentūra trečiadienį skelbė, kad Lietuvoje metinė infliacija liepą (palyginti su pernai liepa) siekė 7,2 proc. (pagal SVKI), o vidutinė metinė buvo 16,1 proc.

Pateikta informacija nėra rekomendacija ar kvietimas investuoti į konkrečias finansines priemones ar įstaigas. Imantis finansinių sprendimų svarbu įsivertinti visas rizikas.