Mikroįmonių parama apmokestinama 15 proc.
Valstybė smulkioms įmonėms, kuriose dirba iki 9 darbuotojų, skiria subsidiją, t. y. 50 proc. pernai sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM). Jei GPM siekia iki 1 tūkst. eurų, skiriama minimali 500 eurų subsidija, jei GPM sudaro nuo 1 tūkst. iki 2 tūkst. eurų, skiriama 1 tūkst. eurų subsidijos suma, o jei GPM siekia daugiau nei 2 tūkst. eurų, subsidijos suma sudaro pusę pareiškėjo per 2019 m. sumokėto GPM.
Ši gauta suma bus bendra tvarka apmokestinama Pelno mokesčiu. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė „Delfi“ komentavo, kad mikroįmonių gautos subsidijos, pagal bendras subsidijų apskaitos nuostatas, yra laikomos subsidijomis negautoms pajamoms kompensuoti.
„Tai reiškia, kad Pelno mokesčio apskaičiavimo požiūriu šios mikroįmonių gaunamos lėšos pagal PMĮ nuostatas yra priskiriamos apmokestinamoms pajamoms ir nuo jų gali tekti sumokėti pelno mokestį. Tokiu atveju pelno mokestį deklaruoti ir susimokėti reikia įprasta tvarka, iki kito mokestinio laikotarpio birželio 15 dienos“, – pažymėjo ji.
Auditorius, mokesčių konsultantas Artūras Kapitanovas primena, kad standartas yra 15 proc. mokesčių tarifas, taip pat yra 5 proc., jeigu įmonės pajamos neviršija 300 tūkst. Eur.
Valstybės parama gali atsirūgti – teks sumokėti daugiau
Pasirodo, gaudamos valstybės paramą kai kurios įmonės gali susidurti priešingu efektu – turės sumokėti daugiau mokesčių, nei gavo paramos.
„Subsidija gyventojų gali atsirūgti iš tos pusės, jei įmonės pajamos per metus nesiekia 300 tūkst. Eur, tada ji taiko 5 proc. (pelno mokesčio tarifą – Delfi). Kai ji gaus subsidiją, pajamos gali viršyti 300 tūkst. Eur, tuomet turės mokėti 15 proc.“, – pavyzdį pateikia auditorius.
Yra ir dar vienas atvejis, kai kai kurioms įmonės gali tekti sumokėti daugiau nei parama. Jei įmonių, kurios vykdo mišrią PVM veiklą, gauta subsidija bus priskirta prie neapmokestinamų PVM sumų, tai 2021 metų spalio 1 dieną tokios įmonės, teikdamos metinę PVM deklaraciją, gali sumokėti žymiai daugiau valstybei, nei gauta subsidija.
„Jeigu tą subsidiją, kurią gauna mikroįmonės, įtrauks kaip neapmokestinamas pajamas, o ta įmonė, tarkim, nusipirko nekilnojamojo turto su PVM, tai labai daug PVM reikės grąžinti. Todėl kai kurios įmonės gali daugiau valstybei grąžinti, nei gavo subsidijos“, – paaiškina A. Kapitanovas.
Įmonių vadovai gali nustebti: parama už prastovas nėra „plika“
Tuo metu subsidija už darbuotojų prastovas tiesiogiai nėra apmokestinama.
„Subsidija skiriama kompensuoti dalį darbo užmokesčio, kuris buvo sumokėtas per prastovą, pelno mokesčio požiūriu yra priskiriama prie subsidijų patiriamoms išlaidoms kompensuoti ir joms yra taikomos bendros subsidijų apskaitos nuostatos. Kitaip tariant, ši gautų lėšų suma pajamoms nepriskiriama, nes ja yra sumažinamos įmonės patiriamos sąnaudos, t. y. darbo užmokestis. Šiuo atveju, pelno mokesčio mokėti nereikia“, – aiškina VMI atstovė.
Nors įmonių už prastovas gautos subsidijos tiesiogiai neapsimokestinamos, tačiau, anot A. Kapitanovo, jos turi įtakos, skaičiuojant pelno mokestį.
„Pavyzdžiui, jeigu žmogaus alga būtų 1000 eurų ir valstybė kompensuoja 700 eurų, tai įmonė šiuo atveju kaip leidžiamus apskaitymus gali priskirti tik 300 eurų“, – sako mokesčių konsultantas.
Pašnekovas pažymi, kad buhalteriams šis dalykas nėra naujiena, tačiau įmonių vadovai, kurie galbūt su buhalterija mažiau susiję, gali nustebti.
„Buhalteriams čia klausimų nebus, bet tie, kas mažiau su buhalterija susiję, kad neįsivaizduotų tokio dalyko, kad gauna subsidiją už prastovas, ir ji yra „plika“ – dovanoti pinigai. Jie automatiškai turi įtakos, skaičiuojant pelno mokestį“, – atkreipia dėmesį A. Kapitanovas.
Savarankiškai dirbantieji neatleisti nuo pareigos susimokėti PSD
VMI pažymi, kad savarankiškai dirbančių asmenų iš Užimtumo tarnybos gauta 257 Eur parama nėra apmokestinama. Auditorius atkreipia dėmesį, kad valstybė suteikia neapmokestinamus 257 Eur, tačiau išlieka pareiga per dvejus metus nuo ekstremalios situacijos ir karantino pabaigos susimokėti sveikatos draudimą – 42,37 Eur už mėnesį.
Tuo metu tiems, kas turi verslo liudijimus, nepaisant to, kad jokių pajamų negavo, reikia mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas nuo minimalios algos.
Jei asmuo dalyvauja II pensijų pakopoje, teks mokėti nuo 52,93 iki 71,14 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų už pilną mėnesį.
„Skaičiavimas priklauso, ar visam mėnesiui žmogus turėjo verslo liudijimą, ar ne visam, ar dalyvauja II pensijų pakopoje, nuo to dydis gali šiek tiek svyruoti“, – pažymi jis.
Finansų ministerija: taikyti papildomą paramą valstybės paramai nesvarstoma
Anot Finansų ministerijos, pačios subsidijos savo esme jau yra valstybės teikiama parama, todėl taikyti papildomą paramą, suteiktai valstybės paramai, nesvarstoma.
„Subsidijos savo esme mokesčių tikslais traktuojamos apskaitos tikslais, o apskaitoje jos traukiamos į pajamas arba jomis mažinamos sąnaudos, tačiau rezultatas, t. y. pelnas ar nuostolis, gaunamas tas pats.
Tačiau norėtume atkreipti dėmesį, kad subsidijos priskyrimas pajamoms arba sąnaudų sumažinimas nereiškia, kad subsidijos suma yra apmokestinama. Apmokestinamas veiklos rezultatas. Todėl ir pelno mokestis gautoms subsidijoms galėtų atsirasti tik tuo atveju, jeigu subsidija tais pačiais metais nebūtų panaudota ir tik nuo nepanaudotos dalies. Arba, kitaip tariant, jeigu iš subsidijos įmonė uždirbtų pelno, t. y. sąnaudos būtų mažesnės už gautą subsidiją“, – komentuoja Finansų ministerija.
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos duomenimis, vadinamosioms mikro įmonėms iki ketvirtadienio jau buvo išmokėta 70,1 mln. eurų, o skirta 70,6 mln. eurų. Iš viso gauta daugiau nei 21,1 tūkst. paraiškų.