Žemės mokestis šiemet buvo priskaičiuotas 787 tūkst. žemės savininkų. Iš jų – 770 tūkst. gyventojų, kurie turi susimokėti 50,3 mln. eurų, ir 17 tūkst. įmonių – šios turi atseikėti 10,4 mln. eurų.
Šią pareigą iki šiol jau atliko 474 tūkst. žemės savininkų, „Delfi“ patvirtino Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vadovės pavaduotojas Martynas Endrijaitis.
Iš viso iki šiol sumokėti 32 mln. eurų – iš jų 28,5 mln. eurų sumokėjo 467 tūkst. gyventojų, dar 3,7 mln. eurų sumokėjo 7 tūkst. įmonių.
Nesumokėjus – delspinigiai
Žemės mokesčio deklaracijų papildomai pildyti nereikia, nes VMI jas suformuoja ir išsiunčia gyventojams, o tikslią mokesčių sumą visada patogiausia pasitikrinti ir sumokėti prisijungus prie „Mano VMI“, patarė M. Endrijaitis.
Jo teigimu, didžioji dalis žemės savininkų mokestį sumoka laiku.
Praleidus žemės mokesčio terminą, nuo kitos dienos pradedami skaičiuoti delspinigiai – 0,03 proc. per dieną, todėl rekomenduojama nelaukti paskutinės dienos.
„VMI nuolat informuoja gyventojus apie naujai atsiradusius ir nesumokėtus mokesčius, siųsdama pranešimus per „Mano VMI“, o ne „Mano VMI“ naudotojams – klasikiniu paštu. Jei gyventojas ar įmonė turi finansinių sunkumų, dėl nepriemokos, kuri viršija 125 eurų, jie gali kreiptis į VMI ir išdėstyti skolą dalimis patogiu grafiku“, – teigė VMI atstovas.
Jei asmuo po pranešimo ir toliau nesumoka ir nesikreipia į VMI dėl mokestinės paskolos sudarymo, VMI, vadovaudamasi teisės aktais, inicijuoja išieškojimo veiksmus.
Nemoka bažnyčios, Lietuvos bankas, nedarbingi žmonės
Žemės mokesčio tarifą, kuris siekia nuo 0,01 proc. iki 4 proc. žemės vertės, nustato kiekviena savivaldybės taryba individualiai.
Nauji žemės savininkai mokestį turi mokėti už visus metus, jei žemė įsigyta pirmąjį pusmetį, jei antrąjį – nuo kitų kalendorinių metų.
Egzistuoja ir išimčių sąrašas, kai šio mokesčio mokėti nereikia.
Pavyzdžiui, juo neapmokestinama žemė, kuri yra užimta bendro naudojimo kelių ar yra mėgėjiško sodo teritorijoje, taip pat valstybinių parkų, kraštovaizdžio, kultūrinių, geologinių, geomorfologinių, botaninių, zoologinių, botaninių–zoologinių, hidrografinių ir pedologinių draustinių teritorijų ir jų apsaugos zonų žemė.
Neapmokestinama ir paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų bei gamtos paminklų žemė, į Kultūros vertybių registrą įrašytų archeologinių (išskyrus senamiesčių kultūrinius sluoksnius) ir memorialinių (neveikiančių kapinių ir laidojimo vietų) nekilnojamojo kultūros paveldo objektų teritorijų žemė.
Į Kultūros vertybių registrą įrašytų istorinių, architektūrinių ir dailės nekilnojamojo kultūros paveldo objektų teritorijų žemė kaimo vietovėse ir etnografinių kaimų teritorijose esančių etnografinių sodybų žemė taip pat nėra šio mokesčio objektas.
Žemės mokesčio nereikia mokėti ir už ūkininko ūkiui steigti įgytą žemę tris mokesčio mokestinius laikotarpius nuo nuosavybės teisės įsigijimo bei už žemę, kuri nuosavybės teise priklauso tradicinėms ir kitoms valstybės pripažintoms religinėms bendruomenėms, bendrijoms ir centrams.
Mokesčio nemoka ir asmenys, kurių šeimose mokestinio laikotarpio pradžioje nėra darbingų asmenų ir kuriems nustatytas 0–40 proc. darbingumo lygis.
Taip pat jo nemoka užsienio valstybių diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos, tarptautinės tarpvyriausybinės organizacijos ir jų atstovybės, bankrutavusios įmonės, įmonės, Lietuvos bankas.
Mokesčio mokėti nereikia ir tada, kai jis neviršija 2 eurų.
Iš viso šiemet žemės mokestis buvo apskaičiuotas 1,083 mln. žemės savininkų, tačiau dėl pritaikytų lengvatų 296 tūkst. žemės savininkų mokesčio mokėti nereikia, patikslino M. Endrijaitis.
„Savivaldybės lengvatų suteikė bendrai virš 12 mln. eurų, iš jų dėl neapmokestinamo dydžio – 9,9 mln. eurų, papildomų kitų pagal savivaldybių sprendimus lengvatų suteikta virš 2 mln. eurų“, – vardijo jis.
