L. Šimonis. Kibernetinė ataka – Lietuvos rinkodaros šansas

Tai straipsnis ne apie politiką ar valstybines institucijas. Tai straipsnis apie rinkodarą. Tiesa, rinkodara šioje situacijoje vadintina propaganda, bet esmės tai nekeičia.

Rinkodaros tikslas – suformuoti sau palankią nuomonę, skatinti kitus elgtis taip, kaip pačiam yra naudinga. Tai galioja ir įmonėms, ir valstybėms.

Ataka prieš portalą ar prieš valstybę?

Prisiminkime paskutinįjį garsų įvykį Lietuvoje – DDoS atakas prieš DELFI, vėliau – prieš visą „Hostex“. Kokia turėtų būti Lietuvos reakcija? Ypač, įvertinus būsimą pirmininkavimą ES?

Perduoti visus šalies kibernetinio saugumo klausimus Krašto apsaugos ministerijai. Žinutė aiški – kibernetinę ataką prieš Lietuvą mes traktuojame taip pat, kaip ir fizinę ataką prieš savo teritoriją. Elgsimės ir atsakysime taip, kaip elgiamasi su priešu ar teroristu.

Po atakų prieš savo šalį Estija pakoregavo įstatymus ir tokias atakas prilygino terorizmui. Labai adekvati reakcija, būtina ir Lietuvoje.

Ataka – Lietuvos rinkodaros šansas

Kai kas džiaugiasi, kad politikai pagaliau prakalbo apie kibernetinį saugumą, bet reakcija toli gražu ne tokia, kokia turėtų būti.

Keisčiausia, kad tyli save bandančios vaizduoti kaip pažangiausią partiją – Lietuvos liberalų sąjungos vadovai. Liberalai, o ne partija, kurios buvęs vadovas yra viešai pareiškęs, kad nesinaudoja elektroniniu paštu nes jam trukdo (geriau – faneros lapas), turi teikti įstatymų, susijusių su naujosiomis technologijomis, pakeitimus, būti naujųjų technologijų gynėjai.

Lietuva galėtų inicijuoti NATO penktojo straipsnio peržiūrą su pasiūlymu, kad ataka prieš vienos valstybės kompiuterių tinklus būtų laikoma ataka prieš visą NATO. Niekas nepuls jo keisti, tačiau žinutę pasauliui siųstume aiškią: kibernetiniu saugumu mes rūpinamės taip pat, kaip ir fiziniu.

Rinkodara? Propoganda? Taip, tačiau Estija vykdydama tokio tipo propagandą įvairiuose reitinguose vertinama aukščiau už Lietuvą. Atsitiktinumas? Anaiptol.

Kibernetinis saugumas – toks pat svarbus, kaip ir fizinis

Kibernetiniu saugumu turi rūpintis Krašto apsaugos ministerija, nes tai – visos šalies saugumo nuo užsienio agresoriaus reikalas.

Ryšių reguliavimo tarnyba? Ji nesugeba vos ne legaliai veikiančių interneto šiukšlintojų – spamerių – pažaboti ar bent jau vaizduoti kokią nors iniciatyvą, tad atiduoti jiems spręsti valstybės internetinio saugumo klausimus yra kvaila. Sakote, kad spamas – ne RRT, o Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos darbas? Tai puikus įrodymas, kad RRT nerodo iniciatyvos tvarkyti kibernetinius reikalus, rūpinasi tik patogiu gyvenimu. Jiems brukti dar ir krašto gynybą?

Prieš ką Rusijos spectarnybos kovos kitą karą – prieš Valstybinę ne maisto produktų inspekciją, Ryšių reguliavimo tarnybą ar Krašto apsaugos ministerijai priklausantį specialų kibernetinės kovos padalinį?

Žmonės (kareiviai) gali būti tie patys, technika – ta pati, kietumas tik pavadinime. Bet propagandos prasme tai reiškia labai daug.

Trečiasis pasaulinis karas? Jis vyks internete. Geriau jau jam būtume pasiruošę. O pradžiai – bent jau sudarytume nuomonę, kad rimtai į tai žiūrime.

Politikai nepasiruošę

Dar kartą: šis straipsnis – apie rinkodarą, o ne apie politiką ar Krašto apsaugos ministeriją. Iš šalies atrodė, kad ministerija kibernetinei krašto gynybai nepasiruošusi, ministras situacijoje nesigaudo. Iš ko matyti?

Ką nusprendžia Krašto apsaugos ministerija, praėjus savaitei po Lietuvos užpuolimo? Ogi pėstininkus pavadinti husarais, ulonais ir dragūnais. Kokia adekvati reakcija!

Premjerui šis Lietuvos užpuolimas pasirodė toks menkavertis, kad net darbo grupės nemato reikalo sukurti.

Konservatorių indėlis šiek tiek didesnis – pavienių konservatorių reakcijų būta, tačiau bendrai jie visom keturiom nubalsavo už abortų draudimą. Bus patrankų mėsos po dvidešimties metų. Tik patrankomis jau niekas nebešaudys.

Liberalai atostogauja – iš jų negirdėti nieko. Jei jų rinkodaros specialistai būtų kažko verti, tai šią padėtį išnaudotų rinkėjams rodydami savo modernumą ir šiuolaikinio pasaulio supratimą. Bet nusprendė, kad geriau per rinkimus įsisavinti vieną-kitą milijoną lankstinukams ir plakatėliams, o čia įsiteikti savo auditorijai? Ir dar nemokamai? Neapsimoka. O jų rinkėjai nuo kompiuterio neatsitraukia, kas čia įvyko, gerai supranta, jiems adekvati partijos reakcija būtų labai patraukli. Net patrauklesnė, nei gėjų ir lesbiečių santuokų įteisinimas.

Privalomoji karinė tarnyba?

Grąžinti privalomąją karinę tarnybą? Visiems – ir vyrams ir moterims. Savaitinių kursų apie kibernetinį saugumą forma, kad įprastume saugotis nuo virusų, saugiai laikytume duomenis ir t.t. Kareivinėse gyventi nebūtina, uniformų dalinti nereikia, bet įsisamoninti, kad nevalia atidarinėti netikėtai atsiųsto invoice_660789.pdf.exe failo – privaloma. Nes kiekvienas atidaręs gali tapti priešo armijos kariu.

Tai būtų ir praktinė nauda, ir rinkodaros – dar kartą įrodytume pasauliui, kad esame IT šalis. Beliktų tik rinkimus internetu įteisinti.

Kaip nepacituoti Ilja Laurso, kad esame hakerių tauta. Tikiu, kad potencialas apsiginti (o gal ir pulti?) yra, reikia tik tinkamo koordinavimo bei šiek tiek investicijų.

Linas Šimonis yra rinkodaros strategas, jis rašo www.pozicionavimas.lt